Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankėsi vakcinavimo nuo COVID-19 centruose, norėdama įvertinti susidariusią skiepijimo situaciją. Ministrė pirmininkė tikina, kad tos savivaldybėse, kuriose skiepijimo tempai buvo lėčiausi, situacija keičiasi. Vyriausybės vadovės manymu, vakcinacijos įsibėgėjimui koją pakišo tikėjimo, kad būtina skiepytis, trūkumas.
„Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų”, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė, apsilankiusi Nemenčinės poliklinikoje.
Vilniaus rajone vakcinavimo centrų lankymą pradėjusi premjerė teigė, kad Vyriausybė aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis vakcinavimo klausimais. Anot I. Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis.
Pasak I. Šimonytės, vakcinacija Vilniaus rajone nebuvo tokia sparti kaip kituose regionuose ir dėl suprantamų priežasčių.
„Reikia nepamiršti, kad tai yra didelė savivaldybė, didelė teritorija, nemažai žmonių, yra su tuo susijusių iššūkių“, – dėstė premjerė.
„Turbūt pradžioje trūko tikėjimo, kad tai yra labai svarbu arba kad tai yra išeitis ir tikrai šiuo keliu turime visi draugiškai žengti kaip įmanoma panašesniu žingsniu, kad visuomenė galėtų atsikvėpti lengviau nuo visų suvaržymų”, – apie tai, kodėl dalyje Lietuvos savivaldybių vakcinacijos įsibėgėjimas nebuvo greitas, kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė tvirtino mananti, kad vakcinacijos tempai priklauso ir nuo regiono vadovų lyderystės.
„Suprantu, kad merei netrūksta jau dabar asmeninės lyderystės. Ji tikrai mato savo atsakomybę, yra suplanavusi veiksmus ir priemones“, – apie Vilniaus rajono merę Mariją Rekst kalbėjo I. Šimonytė.
Vilniaus rajono merė: ieškome galimybių, kaip įtikinti žmones skiepytis
Vilniaus rajono savivaldybės merė M. Rekst teigė, kad šiuo metu rajone skiepijimo tempai pradėjo augti. Ji pritarė premjerei, kad įsibėgėti šiam procesui galėjo trukdyti tikėjimo, kad būtina skiepytis, trūkumas.
„Dabar jau galime pasakyti, kad yra gana neblogai. Dabar visi kartu su seniūnais, su administacijos ir skyrių vedėjais kalbamės, ieškome galimybių, kaip įtikinti žmones (skiepytis – LRT.lt)“, – pažymėjo merė.
M. Rekst teigimu, žinią apie skiepų naudą savivaldybė skleidžia per švietimo, kultūros, socialinė rūpybos įstaigų vadovus. Anot jos, rajone važinėja specialus autobusas, kurio pagalba kviečiami gyventojai skiepytis. M. Rekst sakė pati taip pat jau pasiskiepijusi nuo COVID-19.
„Pas neįgaliuosius skiepyti bus važiuojama į namus ir pas tuos, kurie prižiūri neįgaliuosius“, – pažymėjo Vilniaus rajono merė.
Jos teigimu, bėda ta, kad dažniausiai žmones nesiskiepyti verčia neigiama informacija, žinios apie su vakcina susijusius krešulius.
„Daug neigiamos informacijos gauna žmonės. Mažiau yra teigiamos informacijos apie tai, ką duoda skiepai. Daugiau informacijos žmonės gauna iš televizijos, socialinių tinklų“, – pabrėžė M. Rekst.
Pasak merės, vietos gyventojų apklausos rodo, kad tam tikrose rajono vietovėse skiepytis nesutinka 30 proc., o kai kur ir 50 proc. gyventojų.
„Mes negalime žmonių atvesti pasiskiepyti, jei žmogus nenori to, yra vietovių, kur iš šimto žmonių 30 nesutiko, yra kur 50 procentų (nesutiko skiepytis – LRT.lt), bet mes nenuleisim rankų ir dirbsime toliau“, – kalbėjo M. Rekst.
Vilniui priekaištų neturi
I. Šimonytė anksčiau kritiškai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės siūlyma kviesti skiepytis vyresnius negu 55 metų asmenis, tačiau šį kartą premjerė tikino, kad skiepijimo tvarka nėra pažeidžiama.
Vyriausybės vadovės teigimu, praėjusią savaitę tokią sostinės iniciatyvą galima buvo suprasti kaip bandymą peržengti kelias prioritetų eiles. Dabar I. Šimonytė teigė pasikalbėjusi su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir supratusi, kad sostinė jokių taisyklių nepažeis.
„Suprantu, kad eina kalba apie „AstraZenecos“ vakcinos skiepijimą ir kitos prioritetų eilės jau yra patikrintos pageidavimų požiūriu pasiskiepyti šia vakcina, ir, jeigu taip yra, tai, žinoma, savivaldybė gali keliauti žemyn prioritetų eile, tai yra leidžiama pagal skiepijimo tvarką“, – tvirtino I. Šimonytė.
Galimybių pasas nėra Imuniteto pasas, tai yra papildoma priemonė, rodanti, kad žmogus neserga
I. Šimonytė teigia, kad Galimybių pasas būtų papildoma priemonė, kuri leistų žmonėms, dar neturintiems pilno imuniteto, tačiau turintiems dalinę vakcinaciją arba neigiamą COVID-19 testą, laisviau daryti tam tikras veikas.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad turinčiais COVID-19 imunitetą galima laikyti tik tuos asmenis, kurie koronavirusu yra persirgę arba nuo jo pasiskiepiję.
„Imunitetas yra labai aiškus ir objektyvus dalykas, jis yra įgyjamas arba persirgus, arba baigus vakcinavimo programą. Tai tuo tikslu jau tam tikri palengvinimai Vyriausybės priimti ir vakar, kad žmonės, kurie turi imunitetą, galėtų aktyviau bendrauti, galėtų vienas pas kitą lankytis ir galėtų kai kuriomis kitomis veiklomis užsiimti kartu nekeldami vienas kitam rizikos“, – žurnalistams penktadienį teigė I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad Galimybių pasas yra tam tikra papildoma patikros priemonė, rodanti, kad žmogus tuo metu COVID-19 liga neserga.
„Tai yra ne Imuniteto pasas, tai yra tam tikra patikra žmogaus, kad (...) tyrimai nerodo, kad jis šiuo metu serga, ir galbūt turėdamas neigiamą testą arba turėdamas ir tam tikrą dalinį vakcinavimą galėtų kažkokias papildomas veiklas laisviau daryti“, – sakė I. Šimonytė.
„Mes čia kalbame apie laikotarpį po gegužės 3 d., kada jau tarsi turėtų įsigalioti visi sprendimai, kuriuos Vyriausybė priėmė vakar“, – paaiškino ji.
Viliasi, kad per dvi savaites galėtų baigti vyresnių negu 65 metais asmenų vakcinaciją
Penktadienio vidurdienį premjerė I. Šimonytė apsilankė Švenčionyse. Užsukusi į Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centrą su įstaigos ir savivaldybės atstovais ji aptarė vakcinavimo procesą rajone.
„Jeigu mes įvertintume statistiką pastarųjų kelių dienų, bent jau pastarosios savaitės, tai akivaizdu, matosi (skiepijimo nuo COVID-19) paspartėjimas visose šiose savivaldybėse (Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Visagino – LRT.lt), kuriose man šiandien tenka lankytis“, – žurnalistams Švenčionyse kalbėjo I. Šimonytė.
„Man yra pojūtis, kad yra daug daroma, tikrai daug stegiamasi. Žmonės, kurie laukia skiepo, visi yra garbaus amžiaus, tai yra ta grupė, kurios paskiepijimu mes pirmiausia turime rūpintis“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Ji džiaugėsi, kad Lietuvoje po Velykų jau spėta paskiepyti daugiau negu 70 tūkst. žmonių, kurie yra vyresni negu 65 metai. I. Šimonytė tvirtino teigiamai vertinanti tokius tempus ir vylėsi, kad juos išlaikius, per dvi savaites galima būtų baigti šios amžiaus grupės asmenų vakcinaciją.
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius žurnalistams pasakojo, kad pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta daugiau negu 19 procentų savivaldybės gyventojų. Anot jo, pavyzdžiui, vakcinos „Pfizer“ po šiandien dienos Švenčionyse neliks – ji bus išnaudota. Mero teigimu, „Vaxzevrios“ (buvusi „AstraZeneca“) vakcinos dar savivaldybėje yra likę, bet ja Švenčionių gyventojai noriai skiepijasi.
„Mūsų savivaldybė visada turėjo didesnį (pasiskiepijusių – LRT.lt) procentą negu Respublikos vidurkis. Kalbant apie antrą dozę, mes esame paskiepiję virš 8 procentų (savivaldybės gyventojų – LRT.lt) – tai irgi viršija Respublikos vidurkį“, – apie skiepijimą nuo COVID-19 Švenčionyse pasakojo R. Klipčius.
Švenčionių rajono savivaldybėje veikia trys vakcinacijos centrai. Anot R. Klipčiaus, planuojama gyventojų vakcinaciją vykdyti ne tik vakcinavimo centruose, bet ir gyventojų, kurie negali judėji, kurie serga, namuose.
Kreipėsi rusų kalba
Premjerė I. Šimonytė, penktadienį apilankiusi Visagine, šios savivaldybės gyventojus ragino skiepytis rusų kalba.
„Brangieji visaginiečiai, manau, kad jau visiems atsibodo taikomos priemonės, kurios labai suvaržo mūsų kasdienį gyvenimą, bendravimą. Dėl to aš jus labai kviečiu pasinaudoti šia galimybe, kurią mums garantuoja mokslas, ir apsaugoti save, savo artimuosius nuo sunkios ligos, komplikacijų“, – sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė, apsilankusius Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre, kuriame įkurtas vakcinacimo centras, sustitiko ir su vietos valdžios atstovais. Pasak I. Šimonytės, sutarta, kad Vyriausybė priims sprendimus ir padės Visaginui, kad vietiniai, kurių nemaža dalis yra rusakalbiai, informaciją apie skiepijimą nuo COVID-19 gautų rusų kalba.
„Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima. Tai turbūt bėda yra ta, kad kai informacijos būna labai daug ir labai įvairios, tai sunku pasirinkti ir kartais sprendimas pasirinkti vieną ar kitą informaciją kaip geresnę ar tikresnę būna akivaizdžiai klaidingas – patikima melagienomis ar kažkokiomis kitomis dezinformacijos formomis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.
„Šitas važinėjimas yra ne dėl važinėjimo, ne dėl to, kad Vilniaus rajono ar Švenčionių, ar Visagono, ar kitos savivaldybės žmonės pamatytų, kaip atrodo ministras pirmininkas ar sveikatos ministras, ar prezidentas, ar kas nors, o dėl to, kad mes galėtume vietoje pasikalbėti su savivaldybių žmonėmis, kurie yra atsakingi, įvertinti tas pastabas, įvertinti trikdžius, kurie yra įvardijami, ir pagal juos koreguoti tuos sprendimus, kuriuos priima Vyriausybė“, – dėstė I. Šimonytė.
Ji žadėjo aplankyti ir kitų savivaldybių vakcinacijų centrus.
Visagino meras: problema dėl noro skiepytis rusiška vakcina yra hiperbolizuota
Visagino meras Erlandas Galalaguzas po susitikimo su I. Šimonyte žurnalistams sakė, kad vakcinavimo situacija savivaldybėje gerėja. Anot jo, žmonės labiausiai linkę skiepytis „Pfizer“ vakcina, kiek mažiau pasitiki „Vaxzevrios“ (buvusi „AstraZeneca“) vakcina.
Anot jo, Visagine didžioji dalis asmenų, vyresnių negu 65 metai, yra rusakalbiai, tad jų informacija apie skiepus lietuvių kalba nepasiekia. Dėl to, anot E. Galaguzo, savivaldybė paprašė Vyriausybės pagalbos – padėti parengti profesionalią informaciją apie skiepus nuo COVID-19 rusų kalba.
Pats Visagino meras teigė pasiskiepijęs nuo koronaviruso.
„Taip, šiandien lygiai trys savaitės, kaip esu pasiskiepijęs „AstraZeneca“ vakcina. Jaučiuosi puikiai ir jokių šalutinių poveikių tikrai nebuvo“, – pažymėjo E. Galaguzas.
Visagino meras neneigė girdėjęs, kad dalis visaginiečių nesiskiepija nuo COVID-19, nes laukia rusiškos vakcinos, nors Lietuva šios įsigyti ir nežada. Tiesa, E. Galaguzas pažymėjo manantis, kad ši situacija yra hiperbolizuota.
„Aš galvoju, kad galbūt šiek tiek hiperbolizuojama šita problema, nes, kaip kalbėjomės susitikime, kad ir Rusijos, ir kitų valstybių žiniasklaida skatina pasiskiepyti, o kad nėra tokios vakcinos, kokios galbūt kai kurie gyventojai nuomonės laikosi, tai nereiškia, kad žmogus priėmęs sprendimą ir laukia, kad jis tikrai nenori skiepytis. Jis, sužinodamas, kad kito varianto nebus, priima sprendimą skiepytis ta vakcina, kokią turime“, – dėstė Visagino meras.
E. Galaguzas teigė, kad Visaginas ruošiasi masinei vakcinacijai – turint daugiau vakcinų dozių, anot jo, per dieną pavyktų paskiepyti apie 500 žmonių.
Visagino meras tvirtino, jog gydytojų savivaldybei užtenka, tad premjerės jis teigė paprašęs, kad savivaldybėms, esant pakankamam vakcinų dozių kiekiui, būtų leista skiepyti jaunesnius žmones, kurie kol kas nepatenka į prioritetines eiles.
