Seimas antradienį priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes.
Įstatymo pataisoms pritarė 94 Seimo nariai, prieš buvo 9, o 22 susilaikė.
Kas keisis?
Projekte, kurį palaimino Seimas, numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, o už tai bus atsakingi gyvūnų savininkai.
Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.
Jei augintiniai gimė iki įstatymo įsigaliojimo datos, kuri numatyta šių metų gegužės 1-ąją, jie turės būti paženklinti iki 2022 metų gegužės 1-osios. Socialiai remtiniems asmenims ir senjorams gyvūnų ženklinimą kompensuos valstybė. Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams gyvūnų ženklinimui laiko bus šiek tiek daugiau – iki 2022 metų gruodžio 31-osios.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimo posėdyje teigė, kad valstybė turi pakankamai lėšų, kad finansuotų gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims ir senjorams, tačiau tvirtino, kad valstybė neturėtų finansuoti visų naminių gyvūnų ženklinimo.
„Labai dosnus pasiūlymas iš valstybės biudžeto dengti visų gyvūnų registracijos įmokas. Aš nelabai randu moralinio pateisinimo, kai gyvūnai yra kerpami už 40-50 eurų po keletą kartų į metus, o valstybė turi prisiimti registracijos mokestį. Gyvūnas yra atsakomybė ir ženklinimas yra dalis atsakomybės, kaip ir suteikti visas būtinas veterinarines paslaugas savo augintiniui“, – kalbėjo ministras.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad problema dėl ženklinimo apmokėjimo kyla todėl, kad įstatymas yra taikomas ir atgaline data, t.y. ir iki įstatymo įsigaliojimo gimusiems augintiniams. Anot jo, tai itin apsunkins gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims ar kaimiškose vietose gyvenantiems žmonėms, turintiems po kelis šunis ar katinus.
S. Gentvilas tvirtino, kad socialiai remtiniems asmenims bus finansuotas gyvūnų ženklinimas, tačiau, anot ministro, nereikia finansuoti gyvūnų ženklinimo tiems asmenims, kurie ir taip turi pakankamai lėšų rūpintis savo gyvūnu.
Projekte taip pat numatoma, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei.
Žiauriu elgesiu bus laikomas gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais, informacijos apie jo laikomų gyvūnų gerovę, sveikatos būklę, buvimo vietą ar kitas svarbias aplinkybes nesuteikimas.
Be to, įstatymu numatoma, kad veterinarijos gydytojai, nustatę, kad gydomų gyvūnų sveikatos sutrikimai ar kūno sužalojimai galimai kilo ar buvo sąlygoti žiauraus elgesio su gyvūnais, apie tokius atvejus nedelsdami turi informuoti kompetentingas institucijas.
Seimas taip pat pritarė Laisvės frakcijos seniūnės Ievos Pakarklytės pateiktai pataisai, kuria numatoma, kad augintiniais – katėmis, šunimis ir pan. – negalima būtų prekiauti turguose arba lauko sąlygomis: „Siūlymas yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, lauko sąlygomis ir turgavietėse nėra užtikrinami tinkami higienos, veterinariniai reikalavimai, gyvūnai dažnai parduodami nepaskiepyti ir per jauni.“
I. Pakarklytė teigė, kad gyvūnų pardavinėjimas turguje skatina neatsakinga augintinių įsigijimą ir nelegalų jų veisimą.
Padės atsekti, kas gyvūnus išmetė
„Pats svarbiausias dalykas yra pradėti ženklinti gyvūnus. Tie gyvūnai, kurie pakliūva į prieglaudas, tie gyvūnai, kurie yra konfiskuojami, kurie nelegaliai pardavinėjami, jie yra nesuženklinti ir tai nesudaro jokių galimybių atsekti, kas ir kur juos išveisė, kas pardavė ir t.t.
Jeigu bus įtvirtintas atstekamumas realizuojant gyvūną, parduodant, atiduodant jį kažkam kitam auginti, tokiu būdu bus galima nustatyti jų šeimininkus, jei gyvūnai būtų perduoti į prieglaudą, būtų aišku, kas ir kodėl juos išmetė“, – portalui LRT.lt pataisas komentavo socialdemokratas Linas Jonauskas.
Seimo narys teigė, kad sprendimas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo atidėliojamas kone 10 metų, vis nedrįstama jo priimti. Pasak L. Jonausko, anksčiau buvo užregistruotos analogiškos pataisos, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad gyvūnų ženklinimas yra savanoriškas, o ne privalomas.
„Bet neįmanoma priversti visų, o ypatingai tų daugyklų ženklinti. Ten yra ne tik žiaurus elgesys su gyvūnais, bet tai yra ir atskiras šešėlinis ekonominis sektorius, iš ten uždirbami nemaži pinigai, gyvūnai išvežami iš Lietuvos, klastojami dokumentai ir t.t. Jei bus priverstinis ženklinimas, bus daug paprasčiau atsekti“, – teigė politikas.
Šimonytė užsiminė apie paramą ženklinant gyvūnus
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime neslėpė pritarianti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Ji teigė, kad asmenims, kurie savo lėšomis negalės ženklinti savo gyvūnus, turėtų finansiškai padėti valstybė.
„Gyvūnai yra nusipelnę pagarbaus požiūrio į juos ir žmonės, kurie labai dažnai paverčia gyvūnus, deja, savo žaislais, tai tikrai neturėtų taip elgtis.
Ir kontrolės priemonės, kurios leidžia šitą problemą sumažinti, jos turėtų būti įgyvendintos. Jeigu kažkam sunku už jas susimokėti, tai socialinė parama galėtų padėti tą klausimą išspręsti“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
