Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pirmajame aukšte keliaujančius į Klasikinės filologijos katedrą pasitinka nišoje stovinti Apolono skulptūra.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto pirmajame aukšte keliaujančius į Klasikinės filologijos katedrą pasitinka nišoje stovinti Apolono skulptūra.
Kaip rašoma „Universiteto naujienose“, idėja nišą papuošti skulptūra kilo maždaug prieš trejus metus. Filologijos fakulteto prodekanė docentė dr. Nijolė Juchnevičienė, tuo metu dirbusi Klasikinės filologijos katedros vedėja, prisiminė, kad jau buvo sutvarkyta studentams skirta erdvė, užsakyti minkštasuoliai, taigi nutarta panaudoti tuščią nišą, kurioje anksčiau laukdami paskaitų susėsdavo studentai, ir įprasminti vieną seniausių Vilniaus universitete klasikinės filologijos studijų tradiciją.
Katedros darbuotojai gana ilgai – apie metus – svarstė, kokią skulptūrą pastatyti nišoje. Dauguma linko prie graikų dievų atvaizdų. Buvo paskelbtas konkursas, jo laimėtoju konkurso komisija, sudaryta iš Filologijos fakulteto ir Dailės akademijos atstovų, pripažino jauną skulptorių Marių Zavadskį.
Skulptorius parengė kelis skulptūrų eskizus: Atėnės, Hermio, Apolono, vienos iš mūzų.
Buvo pasirinktas Apolonas – įkvėpimo, aukštosios kultūros dievas, poetų globėjas. Jo skulptūra – beveik žmogaus ūgio.
Po skulptūra yra ir užrašas – graikiško hegzametro eilutė, kuri reiškia: „Šiuos namus valdo Foibas (Apolonas); traukitės šalin, žemiški rūpesčiai.“ Ši lotyniško užrašo ant Observatorijos bokšto parafrazė – Klasikinės filologijos katedros dėstytojo, Skaitmeninės filologijos centro vedėjo dr. Mindaugo Strockio autorinis kūrinys.
Planuojama surengti oficialų skulptūros atidengimą, pagerbti jos autorių.
