Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO Niujorke pranešė apie užbaigtą Edwardo Blanko Vilniaus kolekcijų projektą – istorinę septynerių metų 7 mln. dolerių vertės iniciatyvą. Per šį laiką suskaitmenintos ir tapo prieinamos visiems išsklaidytos prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijos.
Slėpti ir saugoti ištisus dešimtmečius
Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose slypi tūkstančiai dokumentų, knygų, menančių laikus, kai Vilnius buvo vienas svarbiausių miestų žydų tautai. Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempert pasakoja, istorijoje, kaip šie dokumentai išliko iki šių dienų, iki šiol yra mįslių. Nuo tragedijos Vilniaus gete iki kelių dešimtmečių sovietų okupacijoje – dokumentai buvo saugomi ir slepiami.
„Nacionalinėje bibliotekoje prisibijant sovietų valdžios įsitraukimo, šitie dalykai buvo tiesiog paslėpti. Keletą dešimtmečių nieko nebuvo su jais daroma, nes žmonės, kurie dirbo su tais dokumentais, jie būtų pavojuje. Nepaisant to, patyliukais ir paslapčia kažkokie darbai buvo daromi ir kadangi buvo patogiau institucijos atžvilgiu, tai buvo Knygų rūmai – nacionalinis spaudos archyvas, dirbti su knygomis, tai pirma ir prasidėjo tų knygų traukimas į šviesos paviršių“, – pasakoja dr. L. Lempert, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dokumentinio paveldo tyrimo departamento Judaikos tyrimų centro vadovė.
Vilniuje nuo 1925 m. iki Antrojo pasaulinio karo metais veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje. Institutas kaupė žydų folklorą, memuarus, bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas.
„Dalis buvo tiesiog atiduota centriniam valstybės archyvui, ten jie buvo iš dalies tvarkomi, dalis netvarkomi ir būtent 2013 m. Centrinis valstybės archyvas kreipėsi į YIVO institutą, kad turi tam tikrą kiekį žydų dokumentų – čia buvo tai, kas kažkada atėjo iš Knygų rūmų, ir nori pagalbos“, – sako dr. L. Lempert.
Skaitmenizavimo projekto vertė siekia apie 7 mln. dolerių, o finansavimą Niujorke veikiantis institutas surinko iš privačių ir vyriausybinių lėšų, prie projekto taip pat prisidėjo Lietuvos institucijos. Skaitmeninimo darbai užtruko 7 metus. Šis projektas – tai tarptautinė YIVO ir trijų Lietuvos institucijų: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos partnerystė.
„Tai ypač yra aktualu ir mūsų tyrėjams, ir mūsų mokyklose dėstomose programose pritaikyti ir lygiai taip pat pasaulio žydų bendruomenei. Neabejotinai tai yra didelis didelis istorijos tarpsnio užpildymas“, – sako Dr. Jolanta Budriūnienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė.
YIVO institute – tūkstančiai dokumentų
1941 m. naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. Po penkerių metų Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas. Iš instituto archyvų medžiagos galima suprasti apie žydų bendruomenės gyvenimą Vidurio ir Rytų Europoje, rasti išskirtinių dokumentų, fotografijų apie žmones ir papročius.
„Mes netgi turime vieno garsiausių gydytojų žydų, gyvenusio Vilniuje, medicininius dokumentus. Jūs netgi Vilniuje turite skulptūrą jam – tai Cemachas Šabadas. Dabar turime galimybę sužinoti, kaip žmonės buvo gydomi, kaip buvo rūpinamasi vaikais, kokios ligos buvo paplitusios. Tai gali atverti galimybę daugybei naujų tyrimų, atradimų Rytų Europos medicinos istorijoje“, – teigia Jonathanas Brentas, Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO direktorius.
Martyno Mažvydo biblioteka artimiausiu metu kvies visus norinčiuosius susipažinti su žydų kultūra, suskaitmenintais archyvais. Ir intriguoja – laukia dar nemažai darbų ir atradimų.
Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje.
