captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skrydžių perkėlimas Kauno oro uostui sudavė skaudų smūgį

Pirmadienį Kauno mero Andriaus Kupčinsko kabinete įvyko Seimo pirmininko pavaduotojo Vydo Gedvilo ir Kauno viešbučių vadovų susitikimas. Buvo diskutuojama apie Kauno ir Palangos oro uostų prijungimą prie Vilniaus oro uosto, aptariamos pigių oro linijų bendrovės „Rynair“ perkėlimo į Vilniaus oro uostą pasekmės – sumažėję turistų srautai Kaune.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Pirmadienį Kauno mero Andriaus Kupčinsko kabinete įvyko Seimo pirmininko pavaduotojo Vydo Gedvilo ir Kauno viešbučių vadovų susitikimas. Buvo diskutuojama apie Kauno ir Palangos oro uostų prijungimą prie Vilniaus oro uosto, aptariamos pigių oro linijų bendrovės „Rynair“ perkėlimo į Vilniaus oro uostą pasekmės – sumažėję turistų srautai Kaune.

Kauno savivaldybės meras A. Kupčinskas išreiškė miesto pageidavimą dalyvauti būsimo centralizuoto oro uosto valdyme, kad antrasis pagal dydį Lietuvos miestas ir toliau nepatirtų nuostolių.

Vilniaus oro uosto Komercijos departamento vadovė Jūratė Baltrušaitytė aiškino dabartinę rinkos situaciją ir galimus jos pokyčius po reorganizacijos atradus efektyviausią oro uostų valdymo modelį. Tai yra, centralizavus jų valdymą bei valstybės rankose palikus oro uostų turtą ir nuosavybę.

„Kauno oro uostui greitų pokyčių nežadama. Dirbtinio reguliavimo nebus. Ir buvęs skrydžių skaičius negali būti iš karto atkuriamas, nes rinka taria savo žodį. Oro vežėjų kompanijos pačios neateina. Labai sunku jas privilioti, ir tai trunka gal metus ar daugiau. Sunku parodyti, kad Lietuva yra rinka, ir čia galima skraidyti. Kauno oro uoste keleivių pervežimai turi likti, bet didelio srauto tikrai nesugeneruosime. Čia galima vystyti krovinių tranzitą, logiška, tai – oro uosto ateitis.

Kai gyvensim su tokiu rentabilumu ir tokiu keleivių srautu, kaip Paryžius, galėsim pigioms kompanijoms ir atskirus oro uostus turėti. Deja, mes nepasiekiam tokių pervežimų apimčių, kaip kitos valstybės, nors pernai oro uostai ir išgyveno rekordinius metus“, – kalbėjo Vilniaus oro uosto komercijos departamento direktorė.

Anot Seimo vicepirmininko V. Gedvilo, Seimo komitetuose jau svarstomas įstatymo projektas, kurį įgyvendinant, žadama oro uostų reorganizacija. Svarstyme gali dalyvauti visi norintieji ir teikti siūlymus, koks turėtų būti įstatymas bei poįstatyminiai aktai. Tačiau Seimas vienu sprendimu visko neaprėps – susisiekimo ministras dar gali savo įsakymais ką nors pakoreguoti.

„Kauno“ viešbučio direktoriaus Šarūno Merecko nuomone, pirmiausia turėtų būti aiškiai suformuluota kiekvieno oro uosto vystymo strategija: tiek planuojami pervežti kroviniai (procentais), tiek – keleiviai. Tada ir Seimas galės geriau apsispręsti, kai matys skaičius, perspektyvas ir išsiaiškins, ko iš tikrųjų siekiama būsimąja reorganizacija.

Diskusijos metu buvo prisiminta, kai 2009-aisiais Vilniaus oro uoste įsivyravus sunkiai situacijai, pigių skrydžių bendrovė „Rynair“ buvo perkelta į Vilnių, nors ir pati savo plėtros planus Baltijos regione siejo su Kauno oro uostu.

Tuometinis ministras Eligijus Masiulis sutiko, kad sostinėje greta taip vadinamų solidžių, „tradicinių“ oro skrydžių įmonių įsitvirtintų ir „pigioji“.

Kauno viešbučių vadovai sutinka, kad Lietuvos oro uostui (taip gali būti pavadinta iš trijų uostų sudaryta valstybinė įmonė) bus lengviau derėtis su vežėjais nei kiekvienai jų atskirai. Tačiau kauniečiai neabejoja, kad sostinė po trejų metų, kai baigs galioti dabartinė sutartis su „Ryanair“, darys viską, kad ši kompanija negrįžtų atgal į Kauną.

Viešbučiams nesvarbu, ar oro uostai sujungti, ar prijungti, tranzitu ar netranzitu per Kauną bus gabenami kroviniai. Jiems svarbiausi – į Kauną atvykstantys lėktuvų keleiviai – verslo atstovai ar turistai.

„Kalbėta, jog Kaunui numatomi krovinių tranzitai, neva, šio oro uosto tokia tradicija. Bet kiekvienam aišku, jog nebus tokio didelio krovinių srauto, kad jie trukdytų keleiviniams lėktuvams.

Nėra čia jokių rinkos dėsnių. Čia buvo tik Masiulio projektas iškelti visus pigius skrydžius į Vilnių. Nors sostinės oro uostas ir taip būtų suklestėjęs, nes į sostines ateina tradicinės kompanijos. Kaunas būtų išsaugojęs pigias oro linijas ir galimybę turėti turistų. Dabar viso to neliko“, – kalbėjo vieno iš viešbučių vadovas Zigmantas Dargevičius.

Miesto meras dar pridūrė, jog tuometiniai ministerijos sprendimai sudavė skaudų smūgį Kauno oro uostui, kurį šiandien tai pačiai ministerijai tenka dotuoti ir traukti iš skolų.

„Nepalankus laikotarpis, dabar aiškėja, buvo užprogramuotas dar praeitą Seimo kadenciją. Ir Kauno sąskaita buvo padaryta nauda Vilniaus oro uostui“, – reziumavo A. Kupčinskas.

„Transportas – tokia verslo rūšis, kur rinkos viduje liberalumui vietos nėra. Pirmiausia turėtume atsakyti, ar reikia Lietuvai trijų oro uostų. Tikrai nereikia, žvelgiant iš ūkinės pusės. Pakaktų dviejų. Bet infrastruktūra jau yra, tad logiško sprendimo, kaip visa tai kuo geriau panaudoti, dabar reikia kaip oro“, – sakė J. Baltrušaitytė.

Kauno mero A. Kupčinsko surengtoje diskusijoje nuskambėjo informacija, kad steigiamas lėktuvų maršrutų plėtros paramos fondas. Jį lėšomis pildytų visi suinteresuotieji, kad būtų daugiau maršrutų.

Pernai, kai Kauno oro uoste buvo visiškas štilis, per savaitę vyko tik 16 skrydžių, šią žiemą jų jau bus daugiau – 28. Augimas, pasak J. Baltrušaitytės, kad ir nežymus, bus ir 2014-aisiais.

A. Kupčinsko teigimu, jei Seimas neribotų visoms, ne tik kurortų, savivaldybėms galimybių rinkti miestų (ar kitaip vadinamus, pagalvės) mokesčius, dalį surinktų lėšų būtų galima skirti būsimajam skrydžių skatinimo fondui. Miesto biudžeto lėšų lengva ranka dalinti nebegalima, nes jų trūksta. O Vyriausybė, ką tik paskirsčiusi savivaldybėms papildomus asignavimus gatvėms ir keliams remontuoti, Kaunui nieko neskyrė.

Viešbutininkų „šeimos“ atstovai Seimo vicepirmininkui V. Gedvilui tiesiai šviesiai sakė, kad susitikime „nieko optimistinio nesitikėjo išgirsti“. Viltį nešančių pažadų nėra, bet vien jų ir nepakaktų strateguojant turistų srautus į antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą.

Kai kurie viešbučiai tikina dėl pigių skrydžių bendrovės persikėlimo į sostinę praradę iki 60 proc. laikinųjų gyventojų – turistų, ypač savaitgaliais Kaune mėgdavusių apsilankysi skandinavų. Dabar Kauno viešbučiai paskutinėmis savaitės dienomis būna beveik tušti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close