captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos eksportas viršijo visus prieškrizinius rekordus

Atsigaunanti pasaulio ekonomika, ypač euro zonos šalių, dviženkliu skaičiumi augina ir Lietuvos eksportą. Šiemet laukiama 12 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų pardavimo užsienio šalims augimo. Mūsų šalies gamintojai bebaigią pamiršti Rusijos rinką, kasdienybe laiko Vakarų šalis, bet vis dažniau lietuviškas prekes parduoda tolimiesiems kraštams – Pietryčių Azijai, Brazilijai, net Australijai. Lietuvos eksporto tempai neturėtų lėtėti ir artimiausius kelerius metus.
Ekonomistas R. Grajauskas, BNS nuotr.
Ekonomistas R. Grajauskas, BNS nuotr.

Vokietijos kapitalo puspriekabių gamintoja, septynioliktus metus turinti atstovybę Panevėžyje, jau kelerius metus skaičiuoja augančius pardavimus. Pernai pardavimai ūgtelėjo 2 kartus, šiemet spurtas ne mažesnis. Lietuvos vežėjai linkę atnaujinti naudojamą automobilių parką, atsigavimą rodo ir kelerius metus stagnavusi Rusijos rinka.

„Visą laiką bandome diversifikuoti savo rinkas, ir jei anksčiau mes nemažai gamindavome Rytų rinkoms, tai krizės metu buvo labai aišku, kad reikia atsisukti ir į kitas rinkas. Tai mes ir į Skandinavijos eksportuojame, tačiau lygiai taip pat nesėdėjome rankų sudėję, parodose dalyvavom ir radom partnerius Pietų Afrikoje, Zelandijoje, Australijoje. Dabar kalbame apie Kanados rinką“, – sakė UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.

Puspriekabių gamintojai – ne vieninteliai atradę naujas rinkas ir ten sutelkę visas pajėgas. Ypač žymų augimą demonstruoja visas pramoninės inžinerijos sektorius – gumos, plastikų, kompiuterinių ir elektronikos bei metalo gaminių eksportuotojai. Čia augimas, priklausomai nuo srities, skaičiuojamas nuo 10 iki 50 proc.

Kiek prasčiau, dėl gamtos sąlygų, sekėsi žemės ūkio produkcijos eksportuotojams, bet sėkmingai metus žada baigti pieno sektorius – augimą daugiausia lėmė 80 proc. išaugęs pieno ir grietinėlės eksportas į Vokietiją ir Lenkiją bei trečdaliu augęs sūrių eksportas į Italiją bei Armėniją.

„Tai būtent aukštos pridėtinės vertės sritys ir tai yra lyderis – inžinerinė pramonė mūsų. Ji augo visus ketvirčius labai sparčiai, ir inžinerinė pramonė nėra taip įtakojama kainų augimo, kaip, pavyzdžiui, pieno pramonė, kuri irgi augo. Bet pieno pramonė augo dėl kainų augimo, aišku ir šiek tiek produkcijos daugiau išvežta. Tai, pavyzdžiui, inžinerinėje pramonėje produkcijos išvežta daugiau“, – pasakojo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.

„Pastaruosius keletą metų mes bent jau Vidurio, Rytų Europoje pirmaujame pagal plyno lauko investicijas. Turime didelius skaičius ateinančių investicijų, daugiausia tai yra į gamybą investuotos investicijos. Čia didžiosios įmonės stato gamyklas ir, be abejo, visą produkciją eksportuoja. Mes jau viršijame visus prieškrizinius rekordus eksporto. Kiekiai siekia rekordus ir ta eksporto dalis BVP yra didžiausia istorijoje“, – kalbėjo „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Ekonomistas ne prastesnius mato ir 2018-2019 m., ypač kitų metų pabaigą, kai didžiųjų gamintojų Lietuvoje statomos gamyklos pradės gamybą, kuri laukiama taip pat augins Lietuvos eksportą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...