Užsitęsus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis dienomis ženkliai pabrango nafta – jos kaina jau siekia beveik 110 JAV dolerių už barelį. Tai neišvengiamai paveiks degalų kainas Lietuvoje. Dar pirmadienį anksti ryte prognozuota, kad litras dyzelino greitai gali kainuoti 2 eurus už litrą. Ši prognozė netrukus išsipildė.
Prognozuoja staigų dyzelino kainos šuolį
„Degalinės turbūt ilgai nedels, šiandien dyzelinas turėtų pramušti 2 eurus už litrą“, – pirmadienio rytą prognozavo banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jau įdienojus ši simbolinė kainos riba buvo pasiekta.
Anot N. Mačiulio, spartų dyzelino kainų augimą lemia tai, kad Europa nepasigamina pakankamai dyzelino (priešingai nei benzino), o trečdalį importuoja iš Saudo Arabijos regiono. Šiuo atveju tanklaivių laivyba jau antrą savaitę yra apribota ties Hormūzo sąsiauriu dėl Izraelio ir JAV konflikto su Iranu.
Naftos brangimui, anot N. Mačiulio, įtakos turėjo ir tai, kad naujuoju Irane žuvusio ajatolos įpėdiniu išrinktas jo sūnus Mojtaba Khamenei, kuris laikomas ne mažiau radikaliu nei jo tėvas.
„Trumpas taip pat svarsto įvesti karines pajėgas. Sako, kad ne režimui pakeisti, o rasti ir perimti bomboms gaminti tinkamo urano atsargas. <...> Rinkos nebetiki, kad čia kelių savaičių projektas su gerais pabaigos scenarijais, naftos kaina po šio savaitgalio pašoko dar 20 procentų.
Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, to, ko nesugeba diplomatija, derybos ir sveikas protas, tą sugeba rinkos – Trumpas dažniausiai atsitraukia tik sulaukęs itin neigiamos finansų rinkų reakcijos“, – rašo N. Mačiulis.
Susitarimai tarp degalinių negalimi
Pastaruoju metu kylant degalų kainoms ir kai kuriems politikams reikalaujant paaiškinimų iš institucijų, Konkurencijos tarybos atstovas sako, kad į klausimus bus atsakyta, o jei paaiškėtų, kad kuro prekybininkai sutarė kilstelėti degalų kainas, jiems grėstų piniginės baudos.
„Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume tyrimą, nustatytume tokį pažeidimą, tai pirmiausia įpareigotume tai nutraukti. Kas be ko, tada galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir panašiai. Tos sankcijos turbūt būtų pakankamai skaudžios, tai gali būti iki 10 proc. metinės apyvartos įmonės“, – pirmadienį LRT radijui sakė tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimo patarėjas Elonas Šatas.
„Mes nekomentuojame tyrimų ir ypač tų, kuriuos galėtume pradėti, nes kitais atvejais, jeigu pradėtume komentuoti, tai galėtume net ir nepradėti kai kurių tyrimų, nes tikėtina, kad nieko ir neištirtume“, – pridūrė jis.
Lietuvoje augant degalų kainoms, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, Konkurencijos tarybą ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.
Ji prašė atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.
Kaip teigė E. Šatas, buvo prašoma ne pradėti tyrimą, o „skaidriai paaiškinti, kas vyksta degalų rinkoje“, todėl į šiuos klausimus bus atsakyta.
„Jeigu kas turi tokių įtarimų (dėl degalinių kartelinių susitarimų kelti degalų kainas – BNS), tai mes tikrai laukiame jų ir vertinsime“, – sakė tarybos atstovas.
Degalai toliau brangs
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas sako, kad tikėtina, jog kuro kainos dėl naftos brangimo kils dar aukščiau.
„Jau šiandien [pirmadienį] barelis naftos kainuoja virš 100 JAV dolerių. Visi mokesčių pakeitimai buvo daryti, kai barelis naftos kainavo apie 60 dolerių. Kadangi apie 65 proc. galutinės kainos sudaro mokesčiai, tai natūralu, kad kai toks dydis mokesčių užsidėjo ant dvigubai pabrangusios žaliavos, čia mes pamatysime, matyt, dar ne tą“, – LRT RADIJUI sakė K. Stasiukynas.
Anot jo, Lietuvoje augančios degalų kainos skatina vartotojus degalus pirkti iš kaimyninių šalių.
„Man gaila mūsų pirkėjų, kurie perka, man gaila mūsų įmonių, kurios perka. Ir realiai mes turime situaciją, kada mokesčiai tiek užkelti, kad nebesurenkami biudžetai ir išvažiuoja visi tie mokesčiai į Lenkiją ir aplinkines šalis“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas.
K. Stasiukyno teigimu, Latvijoje ar Lenkijoje kuras kainuoja 20–30 centų pigiau, todėl reikia ieškoti būdų, kaip šį skirtumą išlyginti ir sumažinti kainas Lietuvoje.
„Šitoje vietoje reikia ieškot sutaupymų žmonėms ir verslui, nes kitu atveju nei žmonės neišgyvens, nei tas pats verslas nesumokės kitų mokesčių, tiek pelno mokesčių, tiek nekilnojamojo turto, kurie yra pabrangę“, – aiškino jis.
„Visa Europos Sąjunga iš principo perka naftą biržoje ta pačia kaina. Bet jeigu kiekviena šalis viena prisideda 10 mokesčių, o kita 50 mokesčių ir tikėtis, kad pas mus, kur 50 mokesčių pridėta, kad bus pigiau negu ten, kur pridėta mažiau mokesčių, tai keista“, – pridūrė K. Stasiukynas.
Naftos kainų pokyčiai
Dėl tebesitęsiančio karo Irane naftos kaina pirmą kartą per keletą metų viršijo 100 JAV dolerių.
„Brent“ rūšies naftos – Europos etalono – kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc., t. y. beveik iki 111 JAV dolerių už barelį (159 litrai).
Anksčiau, prekybos Čikagoje pradžioje, „West Texas Internediate“ (WTI) rūšies – JAV etalono – naftos kaina šoktelėjo virš 100 JAV dolerių ribos – t. y. iki kainų lygio, pastarąjį kartą matyto 2022 m.
Penktadienio popietę „Brent“ rūšies nafta, kuri bus tiekiama gegužės mėnesį, pirmą kartą nuo 2024 m. balandžio mėn. kainavo daugiau nei 90 JAV dolerių. Prieš vos daugiau nei savaitę, iki prasidedant karui su Iranu, kaina buvo apie 70 JAV dolerių už barelį. Nuo to laiko gerokai pakilo ir degalų kainos.
Baimė, kad Hormūzo sąsiaurio blokada užsitęs, tebėra dominuojantis naftos rinkos rūpestis. Nuo JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną Persijos įlankos sąsiauriu laivai beveik neplaukioja.
Taikos metu šiuo sąsiauriu gabenama maždaug penktadalis pasaulio perkamos naftos. Jis taip pat labai svarbus suskystintoms dujoms gabenti, pavyzdžiui, iš Kataro.
Trumpas: nedidelė kaina už saugumą ir taiką
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuriam didėjančios degalų kainos gali tapti problema artėjant vėliau šiais metais vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams, bandė perkelti dėmesį į ilgalaikę įvykių raidą.
„Trumpojo laikotarpio naftos kainos, kurios sparčiai kris, kai baigsis Irano branduolinės grėsmės naikinimas, yra labai maža kaina už JAV ir pasaulio saugumą ir taiką“, – teigė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paskelbtame įraše ir pridūrė rašydamas didžiosiomis raidėmis: „TIK KVAILIAI GALVOJA KITAIP!“
