Dešimt balų

Dalis regionų ir mažesnių miestelių mokyklų šiemet baigia paskutinius savarankiškus mokslo metus – nuo rugsėjo jos taps didesnių mokyklų skyriais. Pagrindinė priežastis: mokinių nuolat mažėja, o artimiausiais metais didesnio vaikų skaičiaus regionuose nesitikima. Sprendimus mokyklas prijungti prie kitų ugdymo įstaigų šiandien priima vis daugiau skirtingų savivaldybių. Prieš ketverius metus, kai tuometinė valdžia pradėjo spartesnę mokyklų tinklo pertvarką ir buvo uždarytos kelios dešimtys mokyklų, regionuose kilo didelis pasipriešinimas, šiandien vyrauja kur kas daugiau tylos nei aktyvizmo. Anuomet mažųjų mokyklų bendruomenės per kelias paras surinko tūkstančius parašų prieš planuojamus mokyklų jungimus.

Dabar situaciją lemia ne tik politiniai sprendimai, bet ir demografija. Mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 60 vaikų, praktiškai nebegali veikti savarankiškai. Net ir anksčiau įsteigti mokyklų skyriai kai kuriose savivaldybėse jau uždaromi, nes juose taip pat sparčiai mažėja mokinių. Švietimo informacinės sistemos duomenys rodo spartų mokyklų nykimą kaimiškose vietovėse. 2015–2016 mokslo metais Lietuvoje veikė 1182 mokyklos – 684 miestuose ir 498 kaimuose, praėjusiais mokslo metais jų buvo likę tik 890: 627 miestuose ir vos 263 kaimuose. Kitaip tariant, per dešimtmetį kaimuose neliko beveik pusės visų mokyklų.

Tuo pat metu daugėja vaikų, kurie mokosi mokyklų skyriuose. Prieš dešimt metų tokiuose skyriuose mokėsi 1,64 proc. visų mokinių, pernai jų jau buvo 2,33 proc. – apie 7300 vaikų.

Pačių skyrių prieš dešimt metų buvo 270. Bet jau 2020-2021 mokslo metais jų šoktelėjo iki daugiau nei 300. Daugiausia skyrių – 307 – radosi 2022-2023 m. m. Bet nuo praėjusių mokslo metų vėl stebimas jų mažėjimas ir šiais mokslo metais liko 290 skyrių. Vis dėlto, kad skyrių rasis daugiau, rodo ir tai, jog daugėja įvairių tipų mokyklų, kuriose vienam vaikui tenka nuo 20 iki 105 kvadratinių metrų ploto.

Tiesa, bendro sprendimo, kaip elgtis su tuštėjančiomis kaimų ar nedidelių miestelių mokyklomis, Lietuvoje nėra. Vienos savivaldybės mažesnes mokyklas prijungia prie didesnių, kitos steigia jungtines mokyklas, trečios renkasi vis daugiau vaikų pavėžėti į tolimesnes ugdymo įstaigas. Kai kuriose savivaldybėse į mokyklas kasdien vežama jau nuo 50 iki 75 proc. visų mokinių. Tačiau kartu vis dažniau keliamas klausimas, ar ilgos kelionės į nuo vaikų nutolusią mokyklą iš tiesų pagerina vaikų savijautą, emocinę sveikatą, galimybę išsimiegoti ir užtikrina geresnę ugdymo kokybę?

LRT radijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Šakių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas bei Varėnos rajono, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas.

Ved. Jonė Kučinskaitė.