Dešimt balų
Gilūs pokalbiai su švietimo profesionalais, ekspertais, mokytojais šviesuoliais, karjeros konsultantais, daug pasiekusiais mokiniais bei studentais, ar su tėvais, kuriems pavyko uždegti ugnį savo vaikų akyse ir širdyse, taip pat analitiniai vertinimai, netikėti tyrimai ir statistiniai pjūviai padės giliau suvokti švietimo sistemą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 16.30 val.
Jaunimas keičia darbo rinką: nuo 1500 eurų į rankas, lankstus grafikas, jokių pamainų
2026-10-15 13:30
„Matematika – ne man“: kaip baimė nuveda iki neišlaikyto egzamino
2026-10-08 13:30
„Aš mokytojas, ne socialinis darbuotojas“: kodėl pedagogai nebenori vadovauti klasei
2026-10-01 13:30
PIRLS ir TIMSS: daugiau namų darbų nebūtinai reiškia geresnius rezultatus
2026-09-24 13:30
Mokytojų rūmai: daugiau galios mokytojams ar daugiau kontrolės?
2026-09-17 13:30
Privalomas Gynybos įgūdžių kursas – įstatyme. O kas mokyklų tvarkaraščiuose?
2026-09-10 13:30
Ar mokytojas turi teisę pasakyti mokiniui „ne“?
2026-09-03 13:30
Mokytojų trūkumą dengs ne specialistai ir 1,5 etato dirbantys pedagogai. O mokinys?
2026-08-27 13:30
Ugdymo programų „siaurinimas“: tikra reforma ar kosmetinis remontas?
2026-08-20 13:30
11 šimtukų gavę broliai dvyniai: „Iki mokyklos visai neturėjome telefonų“
2026-08-13 13:30
Jaunimas keičia darbo rinką: nuo 1500 eurų į rankas, lankstus grafikas, jokių pamainų
1500 eurų „į rankas“ – tik nuo tokios sumos kas antras 19–29 metų jaunuolis pradėtų svarstyti, ar jam verta darbintis, o kas penktas norėtų uždirbti daugiau nei 2000 eurų. Ir tai dar ne viskas – net 44 proc. jaunų žmonių tikisi atlyginimo padidėjimo iškart po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmuosius darbo metus. Tokius jaunosios kartos lūkesčius atskleidė Užimtumo tarnybos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta 1021 jaunuolio apklausa.
Be to, paaiškėjo, kad 19-29-erių metų respondentai jau yra pakeitę daugiau nei tris darbovietes, o kai kurie per savo dar trumpą profesinį gyvenimą spėjo padirbėti net ir aštuoniose ar dvylikoje įmonių.
62 proc. apklaustųjų pabrėžia darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, o kas dešimtas dėl daugiau laiko sau ir šeimai net sutiktų uždirbti mažiau. Daugiau nei du trečdaliai šiandieninių jaunų žmonių netenkinančias darbo sąlygas toleruotų ne ilgiau kaip pusmetį. Beveik pusė apklaustųjų darbą keistų dėl per mažo atlyginimo, o daugiau nei keturi iš dešimties – dėl streso, emocinio nuovargio ar perdegimo rizikos.
Pamaininį darbą ir budėjimus neigiamai vertina 51 proc. jaunuolių, o beveik pusei svarbiausia galimybė lanksčiai derinti darbo dienos pradžią ir pabaigą.
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Lietuvos studentų sąjungos atstovas Antanas Ežerskis.
Ved. Jonė Kučinskaitė
