
Gilūs pokalbiai su švietimo profesionalais, ekspertais, mokytojais šviesuoliais, karjeros konsultantais, daug pasiekusiais mokiniais bei studentais, ar su tėvais, kuriems pavyko uždegti ugnį savo vaikų akyse ir širdyse, taip pat analitiniai vertinimai, netikėti tyrimai ir statistiniai pjūviai padės giliau suvokti švietimo sistemą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 16.30 val.
2026-04-16 13:30
2026-04-09 13:30
2026-04-02 13:30
2026-03-26 14:30
2026-03-19 14:30
2026-03-12 14:30
2026-03-05 14:30
2026-02-26 14:30
2026-02-19 14:30
2026-02-12 14:30
Kiek kainuotų Prezidentūros pasiūlyta nauja egzaminų reforma?
Prezidentūros idėja keisti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sistemą sukėlė aštrias diskusijas švietimo bendruomenėje. Prezidentūra siūlo atsisakyti galimybės rinktis laikyti bet kurį iš net keliolikos egzaminų ir įvesti tris privalomus integruotus – lietuvių kalbos ir literatūros, su integruotu menų ir etnokultūros dalyku egzaminą; valstybės pagrindų egzaminą, į kurį būtų integruota istorija, geografija, pilietiškumas ir ekonomika bei gamtos mokslų egzaminą, su į jį integruota biologija, fizika, chemija, matematika ir informacinėmis technologijomis. Taip pat numatomas privalomas brandos darbas. O galutinis vertinimas būtų sudaromas iš egzaminų rezultatų ir 11–12 klasių pažymių vidurkių. Prezidentūra teigia, kad toks modelis skatintų platesnį išprusimą ir sumažintų administracinę naštą.
Vis dėlto mokytojai, mokyklų vadovai ir korepetitoriai įspėja, kad problema – ne egzaminų skaičius, o atnaujintų mokyklinių programų perkrova, egzaminų užduočių klaidos ir (ne)patikimumas, taip pat vertinimo logikos trūkumas. Kritikai pabrėžia, kad integruoti egzaminai nė vienos šių problemų neišspręstų, o tik dar padidintų kai kurias problemas.
Pirmiausia, daugeliui mokyklų stinga gamtos mokslų, ypač biologijos, chemijos, fizikos, taip pat IT mokytojų. Taigi, nesant jų, dar labiau ryškės abiturientų skirtingas pasirengimo egzaminui lygis, o ir plis korepetitoriavimo mastas bei socialinė nelygybė. Mat nesant mokytojo turtingieji tėvai samdys dar daugiau disciplinų korepetitorių.
Galiausiai, absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų mokytojų neturi integruoto dalyko dėstymo patirties. Mokiniai – taip pat. O ir abejojama, ar Lietuva turi pakankamai specialistų kokybiškoms tarpdisciplininėms egzaminų užduotims rengti.
Keliama ir specializacijos problema – esą vyresnėse klasėse mokiniai turėtų gilintis į pasirinktą kryptį, o ne būti vertinami pagal platų, visus dalykus apimantį egzaminą. O ir, ar tai reikštų, kad, pagal Prezidentūros siūlomą modelį, jau ir visi būsimi menininkai turės laikyti matematikos bei gamtos mokslų egzaminą?
Kritikuojamas ir privalomas brandos darbas, kuris, oponentų pastebėjimais, išsakytais socialiniuose tinkluose, gali tapti formalumu ir didinti nelygybę tarp mokinių. Mat vėlgi – tam, kad mokinys parengtų tokį darbą, o ne tik jį sugeneruotų su dirbtinio intelekto įrankiais, reikia, kad įsitrauktų ir mokytojai, kurie sunkiai susitvarko jau ir su dabartiniu krūviu.
Taigi, esą krūvis nei mokiniams, nei mokytojams egzaminų metu ne tik, kad nesumažėtų, o dargi padidėtų. Mat reikėtų dar daugiau iš esmės visų disciplinų vertintojų integruotam egzaminui vertinti.
O ir nesą aišku, kiek kainuotų tokia dar viena reforma.
LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Ved. Jonė Kučinskaitė.
Kitos nuorodos: