Dešimt balų

Lazerių technologijos, biotechnologijos, gyvybės mokslai, informatikos ir duomenų mokslo sritys yra tos, kuriose Lietuvos mokslas yra tarptautinio lygio ar net ir „diktuoja madas“. Būtent lazerių, taip pat biotechnologijų, gyvybės mokslų srityse gimė daugiausia Lietuvos startuolių („spin-off“ų). O jų kūrėjai dažnai yra jauni Lietuvos universitetų ar mokslo tyrimo institutų tyrėjai. Jų kartu su vyresniais kolegomis parašytus mokslo straipsnius publikuoja recenzuojami tarptautiniai mokslo žurnalai, cituoja tos srities užsienio kolegos.

Beje, remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama informacija, daugiausia jaunų tyrėjų, kurių amžius nuo 25 iki 34 m., yra verslo sektoriuje (38,9 proc.). Gi aukštojo mokslo sektoriuje ir valdžios institucijose dominuoja 35-44 m. amžiaus tyrėjai (27,6 proc.) bei 45-54 m. amžiaus (25,2 proc.) tyrėjai.

Kas traukia jaunus žmones į mokslą ir kas kliudo jiems tapti mokslininkais? Ar vystantis dirbtiniam intelektui dar verta siekti karjeros moksle? O ir kodėl daugelyje kitų sričių Lietuvos mokslininkams nepavyksta padaryti tarptautinio proveržio? Pagaliau, ar tikrai daugiau mokslo publikacijų rodo didesnę kuriamos mokslo produkcijos vertę? Kiek kuriamas mokslas reikalingas viešajam sektoriui, kiek mokslininkų prieitomis išvadomis remiasi politikai, priimdami sprendimus, o ir kiek verslui rūpi mūsų Lietuvos mokslo inovacijos?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Solveiga Samulėnaitė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė, nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ laimėtoja, bei Judita Švaikauskaitė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos doktorantė.

Ved. Jonė Kučinskaitė