Dešimt balų

Šiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Atrodytų, augantis vaikų skaičius turėtų reikšti didesnį finansavimą ir papildomus etatus mokytojams. Tačiau realybė yra priešinga – finansavimas mažėja, etatų nedaugėja, o klasės - perpildytos. Dažnos sostinės mokyklos penktose-dešimtose klasėse po 30 ir daugiau mokinių.

Skandalingiausia situacija Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Čia rugsėjo viduryje viena penktokų klasė buvo išardyta - vaikai išskirstyti į kitas penkias klases, mat jų kiekvienoje klasėje buvo kiek mažiau nei 30. Savivaldybės atstovai tikina, esą toks sprendimas susijęs su mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika.

Girdi, naujas klasės komplektas gali būti formuojamas tik esant ne mažiau nei 31 mokiniui.

Tiesa, Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame klasių dydžius, aiškiai pasakyta, kad pradinukų klasėse gali būti ne daugiau nei 24 mokiniai, o penktokų-dešimtokų - ne daugiau kaip 30. Tačiau kad negali būti nežymiai mažesnis mokinių skaičius - nepasakyta.

Dar daugiau: išformuojant penktokų klasę tiek vaikų emocinė savijauta, tiek higienos normų paisymas (ar tikrai kabinetuose yra pakankami projektiniai pajėgumai, kad sutilptų 30 mokinių, kokia oro kokybė perpildytose klasėse, koks triukšmo lygis ir pan.), tiek mokytojų gebėjimas atliepti kiekvieno vaiko individualius ugdymosi poreikius, taip ir liko paskutinėje vietoje, tai yra - tik dokumentuose. Į pirmą vietą buvo iškelti finansai. Girdi, jei klasės nebūtų buvę performuotos ir padidintos, mokykla būtų praradusi daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Bet štai Švenčionyse kitoks paradoksas - vienai mokyklai nebuvo leista komplektuoti dviejų pradinukų klasių po 24 mokinius, kaip tai yra numatyta Vyriausybės nutarime. Mokyklos vadovė turėjo formuoti 3 klases po 16 mokinių, nes paaiškėjo, kad iš 48 mokinių net keletas yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Ir jei klasėje yra bent vienas didelių SUP poreikių mokinys, tuomet traktuojama, kad jam reikalingos paslaugos atitinka dviejų mokinių poreikius. O tai reiškia, kad mokinių skaičius klasėse turi būti mažinamas.

Ar taip gali būti, kad vienose savivaldybėse galioja vienos klasių komplektavimo taisyklės, o kitos savivaldybės tuos pačius teisės aktus interpretuoja savaip? O gal sostinės mokyklų klasėse nėra SUP vaikų, todėl visose klasėse gali mokytis po 30 ar ir daugiau mokinių?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja vilnietis penktoko tėtis Marius Mateika, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė, specialioji pedagogė Virginija Duksienė bei švietimo ir mokslo viceministras Jonas Petkevičius.

Ved. Jonė Kučinskaitė.