Dešimt balų
Gilūs pokalbiai su švietimo profesionalais, ekspertais, mokytojais šviesuoliais, karjeros konsultantais, daug pasiekusiais mokiniais bei studentais, ar su tėvais, kuriems pavyko uždegti ugnį savo vaikų akyse ir širdyse, taip pat analitiniai vertinimai, netikėti tyrimai ir statistiniai pjūviai padės giliau suvokti švietimo sistemą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 16.30 val.
Nebelieka nei vaikų, nei mokyklų: regionuose vyksta tylioji pertvarka
2026-05-28 13:30
Ekranai užvaldo vasaras: paaugliai atsisako stovyklų
2026-05-14 13:30
„Palaukite, baigsiu žaidimą“ – darbo rinką keičiančios jaunimo taisyklės
2026-05-07 13:30
Ar mokykla gali padėti mokiniams nerti į rimtus mokslo vandenis?
2026-04-30 13:30
Švietimo reformų džiazas verčia mokyklas diegti užsienio programas
2026-04-23 13:30
Kiek kainuotų Prezidentūros pasiūlyta nauja egzaminų reforma?
2026-04-16 13:30
Ar reikia naujos mokyklų tinklo pertvarkos?
2026-04-09 13:30
11-okų ir 12-okų Didžioji savaitė: tarp egzaminų ir vienatvės
2026-04-02 13:30
Net iki trečdalio pirmakursių meta studijas
2026-03-26 14:30
66 proc. mokyklų virtuvių – pažeidimai. Kodėl tokie tiekėjai maitina toliau?
2026-03-19 14:30
Išmokti užsienio kalbos trunka tiek, kiek išmokti kepti kibinus. Ar tikrai?
Kibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų.
Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.
Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.
Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.
Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.
Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: