Dešimt balų
Gilūs pokalbiai su švietimo profesionalais, ekspertais, mokytojais šviesuoliais, karjeros konsultantais, daug pasiekusiais mokiniais bei studentais, ar su tėvais, kuriems pavyko uždegti ugnį savo vaikų akyse ir širdyse, taip pat analitiniai vertinimai, netikėti tyrimai ir statistiniai pjūviai padės giliau suvokti švietimo sistemą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 16.30 val.
Ar mokykla gali padėti mokiniams nerti į rimtus mokslo vandenis?
2026-04-30 13:30
Švietimo reformų džiazas verčia mokyklas diegti užsienio programas
2026-04-23 13:30
Kiek kainuotų Prezidentūros pasiūlyta nauja egzaminų reforma?
2026-04-16 13:30
Ar reikia naujos mokyklų tinklo pertvarkos?
2026-04-09 13:30
11-okų ir 12-okų Didžioji savaitė: tarp egzaminų ir vienatvės
2026-04-02 13:30
Net iki trečdalio pirmakursių meta studijas
2026-03-26 14:30
66 proc. mokyklų virtuvių – pažeidimai. Kodėl tokie tiekėjai maitina toliau?
2026-03-19 14:30
Ar Lietuva tikrina mokinių matematikos žinias, ar siekia patikrinti, ko šie nemoka?
2026-03-12 14:30
Ar tikrai Lietuvos mokyklos jau suvaldė patyčias?
2026-03-05 14:30
Ar Lietuvoje gali nelikti valstybinių brandos egzaminų?
2026-02-26 14:30
Dešimt balų. Kiek Lietuvos mokinių sukčiauja atsiskaitymams pateikdami „ChatGPT“ parašytus rašinius, esė ar išspręstus uždavinius?
„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“. Tai jau padarė JAV valstybinės mokyklos Niujorko ir Sietle, taip pat kai kurie Prancūzijos universitetai, Indijos koledžai, Kinijos bei kai kurios Vakarų Australijos valstybinės švietimo įstaigos.
Lietuvoje apie dirbtinio intelekto tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tiek bendrajam ugdymui, tiek aukštajam mokslui kol kas kalba tik pavieniai entuziastai, daugiausia informacinių technologijų, fizikos ar kitų tiksliųjų ir inžinerinių mokslų mokytojai ir dėstytojai. Dauguma kitų dalykų mokytojų ir tėvų apie tai arba dar mažai žino, arba įsivaizduoja, kad tai dar labai tolima perspektyva.
Bet iš tiesų dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia... Ir, beje, rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto. Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.
Bet daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas, turintis aptikti sukčiautojus, kurie įvairius atsiskaitymus tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose parengė naudodamiesi dirbtinio intelekto pagalba, nebeužfiksuoja, kad tai atliko jis. Ypač tampa sunku aptikti sukčiavimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.
Kiek Lietuvos mokyklų mokytojai seka „ChatGPT“ naujienas? Ar visi jie yra girdėję, kad dirbtinis intelektas rašo rašinius ar sprendžia uždavinius už jų mokinius? Kaip, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbimąsi į švietimą, turėtų būti keičiamas ugdymo turinys bei, kaip mokytojai turėtų keisti užduočių formulavimą? Ir ar tikrai dirbtinis intelektas yra tik blogis, kurio turėtume vengti ir saugotis?
Diskutuoja Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, dr. Pavel Stefanovič, VGTU inžinerijos licėjus informacinių technologijų mokytojas, Vilnius tech universiteto Informacinių sistemų katedros docentas bei Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas.
Ved. Jonė Kučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: