Dešimt balų

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas septintas paauglys patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ir, nors naujausio (2022 m.) PSO paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo rezultatų dar nėra, bet remiantis ankstesnio tyrimo duomenimis, apie ketvirtadalis, tai yra 23,5 proc. penktokų, septintokų ir devintokų prisipažino galvoję apie savižudybę. Vaikų ir paauglių psichologai-psichoterapeutai pastebi, kad vaikų ir paauglių, besikreipiančių pagalbos į psichologus ir net nukreipiamų į psichiatrijos klinikas daugėja prieš pat bet kokius nacionalinius žinių patikrinimus, egzaminus arba iš karto po jų.

Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.

Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.

Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė