Dešimt balų
Gilūs pokalbiai su švietimo profesionalais, ekspertais, mokytojais šviesuoliais, karjeros konsultantais, daug pasiekusiais mokiniais bei studentais, ar su tėvais, kuriems pavyko uždegti ugnį savo vaikų akyse ir širdyse, taip pat analitiniai vertinimai, netikėti tyrimai ir statistiniai pjūviai padės giliau suvokti švietimo sistemą. Laida transliuojama ketvirtadieniais 16.30 val.
Sprendimas dėl 3 VBE ir PUPP kartelės privalomumo – Seimo rankose
2026-06-11 13:30
Kodėl ES kalboms nepavyksta Lietuvos mokyklose įveikti rusų kalbos konkurencijos?
2026-06-04 13:30
Nebelieka nei vaikų, nei mokyklų: regionuose vyksta tylioji pertvarka
2026-05-28 13:30
Ekranai užvaldo vasaras: paaugliai atsisako stovyklų
2026-05-14 13:30
„Palaukite, baigsiu žaidimą“ – darbo rinką keičiančios jaunimo taisyklės
2026-05-07 13:30
Ar mokykla gali padėti mokiniams nerti į rimtus mokslo vandenis?
2026-04-30 13:30
Švietimo reformų džiazas verčia mokyklas diegti užsienio programas
2026-04-23 13:30
Kiek kainuotų Prezidentūros pasiūlyta nauja egzaminų reforma?
2026-04-16 13:30
Ar reikia naujos mokyklų tinklo pertvarkos?
2026-04-09 13:30
11-okų ir 12-okų Didžioji savaitė: tarp egzaminų ir vienatvės
2026-04-02 13:30
Dešimt balų. Kaip sekasi gimnazijoms laikytis rekomendacijų mokytis vaikus viename kabinete?
Mokslo metų išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, operacijų vadovo ir grupės specialistų nurodymais besiremiančiose rekomendacijose mokykloms nurodė, kad visi mokiniai turi mokytis tose pačiose klasėse. Tai mokytojai dalykininkai turėtų vaikščioti po kabinetus.
Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra individualios, besiremiančios vadinamu individualiu ugdymosi planu. Kai kuriose gimnazijose yra po 350–500 individualių ugdymosi planų, nes mokinių pasirinkti A ir B lygiu mokytis dalykai nesutampa. Mat III–IV-oje gimnazijos klasėse iš esmės nebėra klasių ir bendraklasių: kiekvienas vaikas mokosi to, kokį dalykų portfelį susidėliojo.
Geresnė padėtis tik ištuštėjusiose regionų mokyklose, kuriose yra laisvų kabinetų ir mokyklų administracijos turi pakankamai pakaitinių kabinetų. Kai kuriose regionų mokyklose planuojama vieną kabinetą skirti vienos klasės mokymuisi, o kitą – pertraukoms. Bet miestuose, ypač Vilniuje, Kaune yra tokių mokyklų, kur vaikai netelpa ar net mokosi keliomis pamainomis.
Kaip mokyklų administracijoms sekasi vykdyti valdžios vyrų imperatyvias rekomendacijas? Kiek mokyklų vadovai planuoja vadinamų kontaktinių (gyvų) pamokų, kiek nuotolinių, kiek įrašytų? Kaip mokyklos spręs krizines situacijas, jei susirgs mokytojas, kuriam nėra pamainos, o ir ką darys mokyklų administracijos tai atvejais, kai mokytojas dirba ne vienoje, o kelete mokyklų, kurių vienoje įvyks Covid–19 protrūkis? Kiek mokyklos yra parengusios planų A, B, C? Ar mokyklų administracijoms tikrai viskas aišku ar jos gavo aiškias koordinuojančių ministerijų rekomendacijas?
LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.
Ved. Jonė Kučinskaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: