Beveik kas trečias šalies gyventojas (29 proc.) pripažįsta, kad per tokius išpardavimus, kaip artėjantis Juodasis penktadienis, yra įsigijęs prekių, kurių iki akcijos net neplanavo pirkti. Tokius rezultatus atskleidžia „Swedbank“ iniciatyva atlikta gyventojų apklausa.
Išpardavimų metu pasikeičia tai, kaip vertiname pirkinį. Įprastai pirmiausia svarstome, ar mums reikia konkretaus daikto ir ar galime sau jį leisti. Tačiau pamatę didelę nuolaidą neretai pradedame svarstyti, ar verta praleisti progą įsigyti jį pigiau. Taip klausimas, ar mums apskritai reikia prekės, lieka antrame plane. Būtent dėl to išpardavimai gali paskatinti ne sutaupyti planuotiems pirkiniams, bet netgi išleisti daugiau.
Tyrimo duomenimis, 21 proc. gyventojų yra vieną ar kelis kartus per išpardavimus įsigiję neplanuotų prekių, dar 8 proc. prisipažįsta taip pasielgę ne kartą. Tuo metu 27 proc. respondentų nurodo dažniausiai perkantys tik tai, ką buvo suplanavę, o 38 proc. teigia tokiais išpardavimais apskritai nesinaudojantys.
Jaunesni pirkėjai dažniau nukrypsta nuo pirkinių plano
Beveik kas antras (47 proc.) 18–25 metų jaunuolis pripažįsta, kad per tokius išpardavimus kaip Juodasis penktadienis yra įsigijęs iš anksto neplanuotų pirkinių. Tarp 26–35 metų gyventojų tokių yra 38 proc., o tarp 56 metų ir vyresnių – 18 proc.
Viena iš galimų priežasčių – skirtingi apsipirkimo įpročiai. Jaunesni žmonės gali dažniau susidurti su pasiūlymais socialiniuose tinkluose ar internetinėse parduotuvėse, kur nuolaida pasirodo net tada, kai žmogus apskritai neketino apsipirkti. Be to, vyresni gyventojai gerokai dažniau apskritai nesinaudoja išpardavimais – taip nurodo 54 proc. vyriausios amžiaus grupės respondentų, palyginti su 20 proc. jauniausiųjų.
Anksčiau, norėdami ką nors nusipirkti, dažniausiai turėdavome patys nueiti į parduotuvę ar ieškoti prekės. Dabar pasiūlymas gali mus pasiekti tiesiog naršant telefone – per socialinių tinklų reklamą, nuomonės formuotojo rekomendaciją ar pranešimą apie trumpalaikę akciją. Kiekvienas papildomas pasiūlymas yra dar viena proga susidomėti pirkiniu, kurio iki tol net neieškojome.
Kaip neprarasti pinigų medžiojant nuolaidas?
Artėjant Juodajam penktadieniui patariama iš anksto apgalvoti ne tik tai, ką norėtume įsigyti, bet ir kiek galime tam išleisti. Ypač svarbu atskirti būtinuosius pirkinius nuo norų, kuriuos paskatina pati reklama.
Vienas paprasčiausių būdų pasitikrinti, ar pirkinys reikalingas, – paklausti savęs, ar jį pirktume, jei nuolaidos nebūtų. Jei atsakymas neigiamas, verta bent parą atidėti sprendimą. Tai nėra sudėtinga dabar, kai Juodasis penktadienis yra tapęs kone mėnesio trukmės reiškiniu. Taip pat naudinga palyginti kainas keliose parduotuvėse ir pasitikrinti, ar skelbiama nuolaida iš tiesų reiškia mažesnę kainą.
Kartu reikia prisiminti, kad išpardavimų metu būtina išlikti budriems ir dėl sukčių. Netikros elektroninės parduotuvės, socialiniuose tinkluose platinami neįtikėtinai patrauklūs pasiūlymai ar žinomus prekybininkus imituojančios svetainės gali būti naudojamos siekiant išvilioti pirkėjų pinigus ir mokėjimo duomenis.
Sukčiai taip pat naudojasi mūsų noru nepraleisti geros progos. Jei pasiūlymas atrodo neįtikėtinai geras, o sprendimą spaudžiama priimti nedelsiant, tai turėtų būti signalas sustoti ir patikrinti pardavėją. Galiausiai, svarbiausias išpardavimų tikslas turėtų būti ne kuo daugiau nusipirkti, o kuo išmintingiau panaudoti savo pinigus. Kartais geriausias finansinis sprendimas yra tiesiog palikti prekę krepšelyje.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. spalio mėn. pabaigoje „Swedbank“ iniciatyva atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

