Apie jau šią vasarą įsigaliosiančias darbo užmokesčio skaidrumo naujoves šiandien daug kalba teisininkai ir personalo vadovai, tačiau pokyčių įgyvendinimo našta kris ir organizacijų apskaitos specialistui ant pečių. Nuo 2026 m. birželio 7 d. mūsų funkcija transformuojasi: nustojame būti tik mokesčių bei įmokų skaičiuotojais ir tampame duomenų valdytojais. Tad ką organizacijos privalo padaryti savo sistemose, kad naujoji tvarka netaptų administraciniu chaosu?
Iki šiol darbo užmokesčio apskaitos tikslas buvo teisingai apskaičiuoti atlyginimus, su jais susijusias įmokas ir visa tai pateikti „Sodrai“. Nuo 2026 m. birželio pagrindinis akcentas perkeliamas į duomenų palyginamumą. Ir tų duomenų reikės kur kas daugiau. Valstybė per „Sodrą“ ir patys darbuotojai įgaus įrankius vertinti, ar už tą patį arba lygiavertį darbą mokamas vienodas atlygis, nepriklausomai nuo lyties ar kitų subjektyvių veiksnių.
Kas keičiasi iš esmės?
Pagal naują modelį „Sodra“ rinks struktūruotus duomenis, kurie leis algoritmams automatiškai lyginti atlygio skirtumus organizacijų viduje ir tarp jų. Duomenys taps detalūs, t. y. matysime ne tik bendrą sumą, bet ir jos sudedamąsias dalis, ir palyginami – kiekvienas darbuotojas bus priskirtas konkrečiai pareigybių kategorijai.
„Sodra“ jau dabar numato, kad tokiems mėnesiniams duomenims pateikti bus taikomas vėlesnis terminas nei SAM pranešimams apie priskaičiuotus atlyginimus ir įmokas.
Esminės naujovės duomenų rinkiniuose
Darbo užmokesčio apskaita, kurią nuo birželio organizacijos turės pateikti „Sodrai“, pereina į aukštesnį lygį, kur kiekvieną eurą lydės papildomi metaduomenys:
· Bruto užmokestis ir jo išskaidymas. Kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (priedai, premijos) turės būti aiškiai identifikuotos.
· Faktinis laikas ir sutartinis laikas. Turės būti vertinamos faktiškai dirbtos valandos ir darbo krūvis.
· Pareigybių kategorizavimas. Tai didžiausias techninis iššūkis – kiekviena pozicija turės savo kodą ar grupę, leidžiančią vykdyti palyginamąją analizę. Pareigybės turės būti sugrupuotos pagal esminius vertinimo kriterijus – įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas.
Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos iš anksto turi susikurti aiškią duomenų struktūrą – ne tik rinkti informaciją, bet ir užtikrinti, kad ji būtų nuosekliai vedama skirtingose apskaitos valdymo, žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio skaičiavimo sistemose.
Veiksmų planas: apskaitos specialisto prioritetai
Kad 2026 m. birželis netaptų administraciniu chaosu, pasiruošimą rekomenduoju skaidyti į kelis etapus:
·Sistemų auditas ir IT pritaikymas. Turite įsitikinti, kad jūsų apskaitos valdymo programa geba kaupti ir eksportuoti išplėstinius duomenis, tokius kaip priskaičiuotam darbo užmokesčiui priskiriamas apmokėtas darbo laikas, išskaidytas į faktiškai dirbtą darbo laiką bei nedirbtą, bet tiesiogiai su darbu susijusį ir apmokėtą laiką. Rankinis duomenų vedimas į „Sodrą“ taps kritiniu klaidų šaltiniu, nes netyčinė klaida gali lemti esminius palyginamuosius skirtumus.
·Sutartinio ir faktinio laiko kontrolė. Darbdaviai turės informuoti „Sodrą“ apie darbuotojams nustatytas darbo laiko normas (pavyzdžiui, 40 val. per savaitę) ir darbo laiko režimus (pavyzdžiui, nuo 8 iki 17 val. gali būti slankusis grafikas ar pan.), todėl privalu pasitikrinti, ar informacija atitinka faktinį darbo laiką.
·Žmogiškųjų išteklių ir apskaitos duomenų higiena. Rekomenduojama sukoordinuoti efektyvų HR dokumentų perdavimo apskaitai procesą, nes darbuotojų pareigybės ar darbo laiko normos pokyčiai turės būti deklaruoti „Sodrai“. Korektiški duomenys yra kritiškai svarbūs institucijų skaičiuojamiems darbo užmokesčio rodikliams.
Kodėl apskaitininko klaida dabar kainuos brangiau?
Iki šiol klaida deklaracijoje dažniausiai reiškė delspinigius ar tikslinimą. Po 2026 m. birželio klaidingas pareigybės priskyrimas ar neteisingas valandų deklaravimas gali dirbtinai sukurti „atlygio atotrūkį“ (pvz., viršijantį 5 %). Tai gali tapti pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos tyrimams ar darbuotojų pretenzijoms.
Pastebėjus galimus skirtumus ar atotrūkius rekomenduojama pakartotinai įsitikinti pateiktų duomenų korektiškumu, tačiau vienas svarbiausių momentų išlieka nusistatyti aiškias ir objektyvias įmonėje esančių pareigybių grupes, nes tai bus esminis duomenų vertinimo kriterijus.
