Naujienų srautas

Verslo pozicija2026.01.30 14:13

Sandra Balandienė. Kodėl darbuotojai išeina net tada, kai jais „rūpinamasi“

00:00
|
00:00
00:00

2026-ieji darbo rinkoje jau rodo, kad darbuotojų lojalumas organizacijoms tampa nuolatiniu iššūkiu. Įmonės investuoja į mokymus, papildomas naudas, gerovės programas, tačiau darbuotojų kaita vis tiek išlieka aukšta. Tai rodo, kad problema slypi ne investicijų kiekyje, o jų kryptingume: vien priemonėmis lojalumo nesukursi, jei darbuotojui neaišku, kaip jis gali augti, jei su vadovu nėra reguliarių pokalbių apie lūkesčius ir pažangą, ir jei deklaruojama organizacijos kultūra nesutampa su kasdienybe.

Nors ši tendencija nėra nauja, tačiau ji tampa vis ryškesnė. Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ dar 2023 m. Lietuvoje atliktas tyrimas (n = 557) parodė, kad daugiau nei 40 proc. darbuotojų ketino palikti savo darbovietes. Praėjus keleriems metams matyti, kad žadančių keisti darbą dalis ne tik išlieka didelė, bet ir toliau auga – nepaisant darbdavių pastangų investuoti į darbuotojų patirties gerinimą, įsitraukimo didinimą ir talentų išlaikymą.

„PwC Latvia“ 2025 metų „Baltic Human Capital and Work Environment survey“ rodo, kad 52 proc. darbuotojų per pastaruosius metus svarstė darbo keitimą dėl ribotų augimo ir karjeros galimybių esamoje organizacijoje. Tuo pat metu tik apie 15 proc. organizacijų Lietuvoje turi aiškesnį strateginį požiūrį, kaip valdyti žmogiškojo kapitalo iššūkius. Šie skaičiai atskleidžia struktūrinį neatitikimą – darbuotojų lūkesčiai auga greičiau nei organizacijų gebėjimas juos sistemiškai valdyti.

Viena dažniausiai pasitaikančių problemų – neaiškiai apibrėžtos augimo galimybės. Įmonės kalba apie tobulėjimą, mokymąsi ir vidines galimybes, tačiau realybėje darbuotojams trūksta aiškumo, kaip šios galimybės atrodo praktikoje, kokie žingsniai realiai įmanomi organizacijos viduje. Karjera daugelyje įmonių vis dar sutapatinama su paaukštinimu ar atlygio augimu. Tačiau darbuotojams augimas dažnai reiškia visai kitus dalykus: galimybę imtis sudėtingesnių projektų, prisiimti daugiau atsakomybės savo srityje, pereiti į kitą rolę organizacijos viduje ar kryptingai gilinti specializaciją. Kol augimas organizacijose lieka deklaracija, o ne aiškiai įvardytas kelias, darbuotojai jį susikuria patys – keisdami darbdavį.

Prie tokios situacijos prisideda ir vadovų vaidmuo. „Deloitte“ atliktas „Global Human Capital Trends“ 2025 metų tyrimas rodo, kad 73 proc. organizacijų pripažįsta, jog vadovų gebėjimas dirbti su žmonėmis yra kritiškai svarbus darbuotojų patirčiai, tačiau tik apie 7 proc. daro reikšmingą pažangą ugdydamos šias kompetencijas. Praktikoje tai reiškia, kad vadovai dažnai yra pasirengę valdyti procesus ir rezultatus, bet ne visuomet turi įrankių ar laiko kryptingiems pokalbiams apie darbuotojų augimą, lūkesčius ir ateitį organizacijoje.

Ne mažiau svarbi darbuotojams tampa ir įtrauki darbo aplinka bei emocinė gerovė. „PwC Latvia“ (2025) duomenimis, net 94 proc. darbuotojų Baltijos šalyse įtraukią darbo aplinką laiko svarbiu kriterijumi renkantis darbdavį. Deja, tačiau daugelyje organizacijų šie principai apsiriboja vertybių deklaracijomis ar vidinės komunikacijos iniciatyvomis. Tuo metu darbuotojai vertina ne tai, kas parašyta vertybių aprašymuose, o tai, kaip su jais elgiamasi kasdien: ar jų nuomonė girdima, kaip sprendžiamos klaidos, kaip elgiasi tiesioginiai vadovai. Kai patirtis neatitinka deklaruojamų principų, pasitikėjimas organizacija silpnėja, o kartu silpnėja ir noras joje likti.

Svarbu pabrėžti, kad darbuotojų lojalumo klausimas nėra sprendžiamas pavienėmis priemonėmis. Mokymų biudžetas, gerovės iniciatyvos ar papildomos naudos veikia tik tuomet, kai jos yra nuoseklios ir įtrauktos į bendrą organizacijos kryptį. Priešingu atveju jos tampa tik fragmentais, kurie neužtikrina ilgalaikio ryšio su darbuotoju.

2026-ųjų darbo rinkos realybė rodo, kad konkurencingos bus tos organizacijos, kurios sugebės pasiūlyti ne tik geras sąlygas, bet ir aiškumą apie augimo galimybes, vadovų vaidmenį ir tai, kaip organizacijos vertybės atsispindi darbo kasdienybėje. Likusios ir toliau susidurs su situacija, kai investicijos į žmones neduoda laukiamo rezultato, o pagrindinis klausimas „kodėl jie išeina?“ lieka be aiškaus atsakymo.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą