Ne vienai Vyriausybei nesugebant sumažinti oro taršos pagal direktyvų įpareigojimus, Europos Komisija nukreipė Lietuvos atvejį į Teisingumo Teismą, o situacijai nesikeičiant tai gali reikšti reikšmingas finansines sankcijas.
Jau dabar už oro taršą mokame brangiai – Europos aplinkos agentūra paskaičiavo, kad vien tarša azoto oksidais kasmet sukelia apie 180 ankstyvų mirčių. Tai daugiausia vyksta didžiuosiuose miestuose, kur oro tarša azoto oksidais dažnai viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytas saugiomis laikomas ribas. Tačiau jau kitais metais už tokią taršą gali tekti mokėti visiems – per baudas apmokamas iš Lietuvos biudžeto.
2023 m. Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Lietuvos nevykdomų pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 nustatytų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti oro taršos mažinimą, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę. Šią darbo grupę sudarė Aplinkos, Susisiekimo, Energetiko, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijų atstovai, jos veikloje teko dalyvauti ir pačiam.
Deja, pilietinės visuomenės organizacijų pateiktų pasiūlymų, kaip sumažinti oro taršą, buvo nepaisoma. Vietoje to, pvz., viena iš pagrindinių priemonių sumažinti taršą azoto oksidais tapo Susisiekimo ministerijos pasiūlytos virtualios ekovairavimo pamokos. Nieko stebėtino, kad tokia imitacinė taršos mažinimo priemonė nesužavėjo Europos Komisijos, kuri dėl Lietuvos politikų neveiksnumo mažinant oro taršą kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Lietuvos institucijos turėtų skubiai imtis veiksmų, kad sumažintų azoto oksidų išmetimus. Vienas iš šių veiksmų, visų pirma, turėtų būti privalomo biodegalų maišymo panaikinimas, nes tai – oro taršos nemažinanti, bet itin daug vartotojams kainuojanti priemonė. Taip pat reikėtų skubiai elektrifikuoti viešąjį transportą, nes sunkiosios transporto priemonės, tokios kaip autobusai ir sunkvežimiai, išmeta beveik 40 proc. visų azoto oksidų. Kita efektyvi priemonė – kasmetiniai mokesčiai automobiliams, ypatingai dyzeliniams. Tikslinga tą pradėti nuo įmonių, ypatingai didžiųjų, kurios dažnai atnaujina savo transporto parkus. Ateityje tikslinga šį mokestį taikyti ir fiziniams asmenims, tačiau tik tais atvejais, kai transporto priemonė registruojama naujai arba keičiamas jos savininkas, kad pokyčiai turėtų socialinio atsakingumo elementų ir nepaveiktų tų, kurie nekeičia savo esamos transporto priemonės, mažai ja naudojasi ar remontuoja.
O kas gali nutikti, jeigu Lietuva visgi nesiims aktyvių veiksmų? Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. Italijai skyrė 25 mln. eurų baudą ir daugiau nei 30 mln. eurų kas pusmetinius mokėjimus už tai, kad Italija pažeidė miestų nuotekų valymo direktyvą. Verta paminėti, kad jeigu veiksmų būtų imtasi anksčiau, t. y. dar 2023 m., sprendimų skuba ir kaina būtų gerokai mažesnė.
Ar bus iš to pasimokyta? Nes pažeidimo procedūros taip pat yra dėl atliekų, miesto nuotekų valymo, dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvų bei nebaigto NATURA 2000 tinklo. Tad už daugybę metų ignoruotą aplinką ir jos taršą gali tekti visiems labai brangiai sumokėti.
