Nors lyčių lygybė politikoje ir versle dažnai deklaruojama kaip siekiamybė, lieka neatsakytas klausimas – ar visuomenė tai vertina kaip svarbią sąlygą progresui ir iš tiesų to nori? Dar daugiau, tyrimų duomenys rodo, kad lyčių lygybės rodikliai šalyje gali būti susiję su piliečių pasitenkinimu gyvenimu ir laimingumu. Vis dėlto, ar šios tendencijos galioja ir kalbant apie politinę lyderystę bei aukščiausią vadovybę versle.
Verslo ir politikos progresas per lygybę lyderystėje – kaip tai vertina visuomenė
Jungtinės Tautos dar 1979 m. paragino pasaulio valstybes rimtai kovoti su diskriminacija prieš moteris. Buvo siūloma imtis įvairių priemonių, siekiant užtikrinti lyčių lygybę visose gyvenimo srityse, – nuo teisės aktų ir strategijų kūrimo iki informacinių kampanijų ir švietimo programų.
Tačiau kartu su lygybės siekiu viešojoje erdvėje išryškėjo ir priešinga reakcija – pasipriešinimas. Kai kurie žmonės ar grupės ėmė neigti, kad problema apskritai egzistuoja, kiti – stengėsi ją sumenkinti, ignoruoti ar net atvirai kovoti prieš pokyčius.
Visa tai rodo, kad lyčių lygybės tema vis dar išlieka jautri ir visuomenėje nėra vieningos nuomonės. Todėl minint Boso dieną svarbu iš naujo pažvelgti, kaip žmonės Europoje ir Lietuvoje vertina lyčių lygybę lyderystėje – ir ar tiki jos nauda politikai ir verslui.
Europos socialinio tyrimo (EST) 11-oje bangoje (2023/ 2024 m. duomenys) buvo įtrauktas klausimų blokas apie lyties sampratą šiuolaikinėje Europoje, kuriame buvo klausiama ir apie lyčių lygybės naudą politikai bei verslui šalyje. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas lyčių lygybei lyderystėje.
Tyrime dalyvavę piliečiai atsakinėjo į klausimus – blogai ar gerai politikai ir verslui šalyje, kai vadovaujančias pareigas šiose srityse užima vienodas moterų ir vyrų skaičius. Rezultatų analizė atskleidė, jog lietuviai patenka į sąlyginai žemiausią palankumo vidurkį turinčių šalių grupę (kartu su Juodkalnija, Latvija ir Slovakija (vidurkiai atitinkamai 4,0; 4,0; 3,7 ir 3,5, skalėje nuo 0 – labai blogai iki 6 – labai gerai). Panaši situacija ir dėl aukščiausių vadovų lyčių lygybės versle – Lietuva patenka į mažiau palankiai nusiteikusių šalių grupę kartu su Vengrija, Juodkalnija, Latvija ir Slovakija (vidurkiai atitinkamai, 4,2; 4,2; 4,1; 3,8 ir 3,6). Tuo tarpu, sąlyginai didžiausią palankumą lyčių lygybei politikoje išreiškė tokios šalys kaip Islandija, Švedija, Norvegija ir Portugalija (vidurkiai atitinkamai, 5,4; 5,4; 5,3 ir 5,3). Panaši šalių grupė ir dėl palankiausių lyčių lygybės vertinimų versle – Islandija, Švedija, Portugalija, Ispanija ir Prancūzija (vidurkiai atitinkamai, 5,4; 5,3; 5,3; 5,3 ir 5,3).
Detaliau paanalizavus atsakymų pasiskirstymą paaiškėjo, jog Lietuvoje vis dėlto, turime daugiau lyčių lygybę lyderystėje palaikančiųjų ir matančių jos naudą politikai (58,6 proc. respondentų) bei verslui (62,1 proc.) nei skeptikų (atitinkamai 12,1 ir 9,3 proc.).
Pozityvus požiūris į lyčių lygybę lyderystėje – svarbus laimingumo rodiklis
Pagal laimingiausių šalių reitingą 2025 m. Lietuva patenka į dvidešimtuką ir užima 16 vietą (3 pozicijomis aukščiau nei ankstesniame vertinime). Moksliniai tyrimai patvirtina, kad su laimingumu ir pasitenkinimu gyvenimu gali būti susiję lyčių lygybės rodikliai šalyje. O ką šiuo klausimu rodo Europos socialinio tyrimo duomenys?
EST duomenų analizė atskleidė, jog kuo piliečiai Europoje palankiau vertina vadovų lyčių lygybės naudą verslui ir politikai šalyje, tuo jie laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu ir demokratijos veikimu. Tos pačios tendencijos stebimos ir Lietuvoje, ypač vertinant požiūrio į lyčių lygybę ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajas.
Pasitenkinimui gyvenimu ir laimingumui Lietuvoje ir Europoje svarbus palankus piliečių požiūris į vadovų lyčių lygybę, kai manoma, kad vienodas vyrų ir moterų vadovių skaičius prisideda prie šalies politikos ir verslo gerovės. Įvardyto teiginio papildomais įrodymais galėtų būti Islandija ir Švedija – šios šalys patenka ne tik į sąlyginai didžiausią palankumą lyčių lygybei politikoje ir versle išreiškusių šalių penketuką pagal EST duomenis, bet ir į pirmąjį penketuką laimingiausių pasaulio šalių reitinge.
Taigi, pozityvus požiūris į vadovų lyčių balanso naudą politikai ir verslui gali prisidėti prie laimingesnės ir labiau patenkintos visuomenės. Informacijos sklaida ir visuomenės švietimas pasiremiant tyrimų rezultatais, pozityvių pavyzdžių istorijomis, lyderystės mentorystės programomis vis dar svarbus Lietuvai siekiant palankesnių piliečių nuostatų į vadovų lyčių lygybę politikoje ir versle. Be to, šalia politinių ir teisinių priemonių reikšmingos ir tinklaveikos platformos, visuomeninės iniciatyvos, kaip paveikios priemonės formuojant pozityvų požiūrį į lyčių lygybę. Su Boso ir Bosių diena.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–20) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
