Prasidėjus vasarai vis daugiau jaunuolių ima domėtis galimybėmis įsidarbinti, o darbdaviai – ieškoti papildomų rankų sezoniniams darbams. Šis metas – puiki galimybė tiek jaunimui įgyti pirmosios profesinės patirties, susipažinti su darbo rinka, lavinti atsakomybės jausmą, tiek verslams spręsti darbuotojų trūkumo klausimą, ypač aptarnavimo, žemės ūkio ar paslaugų sektoriuose.
Vis dėlto, įdarbinant nepilnamečius darbuotojus galioja griežti įstatyminiai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint ne tik laikytis teisės aktų, bet ir užtikrinti vaikų bei paauglių saugumą.
Įsidarbinti galima nuo 14 metų
Nepilnamečiai darbuotojai – tai ypatinga darbuotojų grupė, kuriems darbas gali tapti pirmąja svarbia gyvenimo patirtimi. Tačiau būtent dėl patirties stokos, riboto supratimo apie galimas rizikas ar tiesiog dar nesusiformavusio brandumo, šie jauni žmonės yra labiau pažeidžiami. Dėl to įstatymų leidėjai numatė aiškią pareigą užtikrinti nepilnamečių saugumą darbe nuo bet kokių pavojų, galinčių paveikti jų sveikatą ar raidą. Taigi darbdaviams, įdarbinantiems nepilnamečius asmenis, tenka laikytis papildomų, bet labai svarbių reikalavimų.
Darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda, kai asmeniui sukanka tam tikras amžius ir kai jis be žalos savo sveikatai ir visuomenei gali pradėti dirbti. Lietuvoje dirbti gali ir nepilnamečiai asmenys. Svarbu pažymėti, kad teisės aktuose, kalbant apie nepilnamečius asmenis iki 18 metų, naudojama sąvoka jauni asmenys, iš kurių išskiriamos dvi grupės: vaikai (tai asmenys nuo 14 iki 16 metų) ir paaugliai (asmenys nuo 16 iki 18 metų). Šį skirstymą svarbu įsidėmėti, nes vaikams ir paaugliams taikomi skirtingi reikalavimai ir apribojimai priimant į darbą.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą minimalus amžius, kai asmenys gali pradėti darbinę veiklą, yra 14 metų. Asmenys nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Jaunesniems nei 14 metų asmenims Lietuvoje visais atvejais dirbti draudžiama.
Nepilnamečiai gali dirbti ne visose srityse
Darbdavys, prieš priimdamas į darbą nepilnamečius asmenis, privalo įsitikinti, kad būsimas darbas nepriskiriamas prie jauniems asmenims draudžiamų darbų, tokių kaip darbas skerdyklose, darbas su plėšriaisiais ir (ar) nuodingais gyvūnais, darbas, kurio metu darbuotojai veikiami kietosios medienos dulkių, darbas susijęs su sprogstamųjų medžiagų turinčių įrenginių ar kitų fejerverkų ar kitų gaminių gamyba, darbas keliantis elektros poveikio pavojų arba galimą konstrukcijų griūties pavojų ir kt. Taip pat draudžiama dirbti darbus, kurių aplinkoje yra kenksmingi ir pavojingi fizikiniai, biologiniai ir cheminiai veiksniai. Išsamus draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.
Svarbu žinoti, kad siekiant įdarbinti nepilnametį asmenį, darbdavys privalo įvertinti jaunam asmeniui kylančią profesinę riziką remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
Įvertinimas atliekamas prieš nepilnamečiam asmeniui gaunant medicininę pažymą apie jo tinkamumą dirbti, taip pat ir įdarbinus, kai įvyksta darbo sąlygų pokyčiai. Įvertinimo metu ypač turi būti atsižvelgiama į darbo vietų ir darbovietės pritaikymą ir išplanavimą, fizikinių, biologinių ir cheminių veiksnių veikimo prigimtį, laipsnį ir trukmę, darbo priemonių, prietaisų formą, įvairovę, naudojimą ir naudojimo būdus, darbo procesų ir veiksmų tvarką bei jų derinimo būdus (darbo organizavimą), jaunų asmenų apmokymo ir instruktavimo lygį.
Darbdavys, prieš įdarbinant nepilnametį asmenį nuo 16 iki 18 metų, turi jam pateikti numatomų darbo sąlygų aprašymą, nurodydamas galimą profesinę riziką. Nepilnametis asmuo tik su minėtu aprašymu gali vykti tikrintis sveikatą. Darbo sutartis sudaroma tik tada, kai darbdaviui yra pateikiama asmens sveikatos priežiūros išduota medicininė pažyma su išvada, kad nepilnametis asmuo yra tinkamas dirbti konkretų darbą.
Vaiką galima įdarbinti tik su tėvų sutikimu
Darbdaviui siekiant įdarbinti vaiką taikomi kitokie reikalavimai. Vaikams leidžiama dirbti tik lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Darbdavys prieš įdarbinant vaiką ir prieš pasikeičiant jo darbo sąlygoms, privalo raštu informuoti vaiko tėvus ar kitą vaiko atstovą pagal įstatymą apie vaikui galinčią kilti profesinę riziką, jo saugos ir sveikatos apsaugos priemones.
Vaikas gali būti įdarbintas tik tuo atveju, jei yra gautas vieno iš tėvų (rūpintojo ar globėjo) raštiškas sutikimas, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, raštiškas sutikimas. Įsidarbindamas vaikas be kitų dokumentų, dar turi pateikti savo gimimo liudijimą. Darbo sutartis su vaiku gali būti sudaroma tiek neterminuota, tiek ir terminuota, sezoninė ar kita, nes to nedraudžia teisės aktai. Svarbu pažymėti, kad bet kuriuo momentu, tėvams, globėjams ar mokyklai, pareikalavus nutraukti darbo sutartį, tokia darbo sutartis su nepilnamečiu asmeniu turi būti nutraukta.
Nepilnametis asmuo gali pradėti dirbti tik tada, kai yra pasirašytinai supažindintas su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Dirbti galima pradėti ne anksčiau kaip kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis, nes apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui
Nepilnamečiams – kitoks darbo ir poilsio laiko režimas
Svarbu žinoti, kad nepilnamečių asmenų darbo laiką reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Minėtame įstatyme nurodoma, kad turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų.
Vaikai nuo 14 iki 16 metų ne mokslo metų laiku (kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę) gali dirbti lengvus darbus iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. O mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę (iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos). Nepilnamečių asmenų nuo 14 iki 16 metų darbas draudžiamas rytais prieš pamokas – nuo 6 iki 7 valandos ir vakarais ir naktį – nuo 20 iki 6 valandos.
Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme. Jei minėti asmenys dirba pagal pameistrystės darbo sutartį (kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją), darbo laikas darbovietėje negali trukti: ilgiau kaip 8 valandas per dieną (kartu su kasdiene pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir mokymo darbo vietoje trukme) ir ne ilgiau kaip 40 valandų per savaitę (kartu su savaitės pamokų (paskaitų) trukme ir teorinių žinių įgijimo įmonėje ir mokymo darbo vietoje trukme). Darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ryto ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą, nes nuo 22 iki 6 valandos (tai laikoma nakties laiku) darbas nepilnamečiams asmenims draudžiamas. Paminėtina, kad nepilnamečiai negali būti skiriami pasyviai budėti darbovietėje ar namuose.
Nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 16 metų, per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 valandų paeiliui, o nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų – ne trumpiau kaip 12 valandų paeiliui. Asmenų iki 18 metų poilsiui turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų – turi būti sekmadienį. Kai darbo laiko (arba praktinio mokymo laiko) trukmė yra ilgesnė negu 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka pailsėti. Ji įskaitoma į darbo laiką (arba praktinio mokymo laiką).
Nepilnamečiams asmenims priklauso pailgintos atostogos, t. y. suteikiamos 25 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. O jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos. Vaikams jų pageidavimu suteikiamos kasmetinės atostogos arba nemokamos atostogos per mokinių atostogas. Taip pat, turi būti užtikrintas 14 kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas bei suteikiama ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jeigu dirbama per visas tų metų mokinių vasaros atostogas.
Taigi, nepilnamečiai asmenys darbo santykiuose teisių atžvilgiu prilyginami pilnamečiams darbuotojams, o darbo apsaugos, darbo laiko, atostogų ir kai kurių darbo sąlygų srityje turi lengvatų, kurias nustato įstatymai. Jauniems asmenims nustatytas palankesnis darbo ir poilsio režimas, jiems draudžiama dirbti naktį, viršvalandžius ir poilsio dienomis, vykti į komandiruotes.
Nepilnamečių įdarbinimas – tai atsakomybė, kuri gali virsti ne tik teisine rizika, bet ir prasminga investicija į jaunąją kartą. Pasirūpinę tinkamomis darbo sąlygomis, darbdaviai ne tik užtikrina saugų darbo procesą, bet ir prisideda prie jaunų žmonių profesinės brandos, savarankiškumo ugdymo ir pirmųjų žingsnių darbo rinkoje. O vasaros sezonas – puikus metas šiam bendradarbiavimui prasidėti.
