MAGA („Make America Great Again“) – Donaldo Trumpo ekonominė programa, skirta JAV prekybos balansui gerinti.
Europoje MEGA („Make Europe Great Again“) analogiškai turėtų būti nukreipta visų pirma prieš ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Deja, Europos energetinei nepriklausomybei vis dažniau kenkia užsienio finansuojamos ir niekaip nekontroliuojamos nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurios, kartais net prisidengdamos žalumu, tarnauja priešiškiems interesams.
Europos Sąjunga yra didžiausia Pasaulyje iškastinio kuro importuotoja, kas dieną importuojantį iškastinio kuro už daugiau, nei vieną milijardą eurų.
Buvęs Italijos premjeras Mario Draghi pernai pristatė garsiąją Europos konkurencingumo stiprinimo ataskaitą. Joje pabrėžiama būtinybė mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, siekiant konkurencingumo ir energetinio saugumo. Rekomenduojama investuoti į atsinaujinančią energiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą, diversifikuoti tiekimo šaltinius. Naujame Europos Komisijos Konkurencingumo kelrodyje taip pat akcentuojama ši strategija.
Šiuo metu ES yra kaip laivas, kuris bando konkuruoti su kitais laivais – Kinija ar JAV, tačiau turintis dugne skylę, per kurią kasdien išteka po milijardą eurų.
Jei mes norime kalbėti apie MEGA, tai turėtų reikšti dar daugiau saulės ir vėjo elektrinių, vietinių degalų iš atsinaujinančių išteklių, elektromobilių, biometanu varomų sunkvežimių.
Tačiau Europos dekarbonizacija nėra naudinga stiprioms galioms. Tiek Kinijai, tiek Rusijai, tiek JAV, kuri spaudžia ES pasirašinėti ilgalaikius amerikietiškų dujų ir naftos tiekimo kontraktus. O kaip lėtinti dekarbonizaciją? Paprastai – pasinaudojant mūsų didžiausia stiprybe ir kartu silpnybe: mūsų demokratija.
Ir tai yra priežastis, kodėl ES, vis dar būdama didesne ekonomika, nei Kinija ir dvigubai daugiau priklausoma nuo iškastinio kuro importo, nei Kinija, į technologijas, mažinančias iškastinio kuro vartojimą, neinvestuojame nei pusės to, kiek investuoja Kinija.
Lobizmas jau ne vien lobistų darbas
EBPO 2021 m. ataskaitoje „Lobizmas XXI amžiuje: skaidrumas, sąžiningumas ir prieiga“ pabrėžiama, kad skaitmeninės technologijos ir socialinė žiniasklaida keičia tradicinį lobizmą.
Didėja trečiųjų šalių (NVO, tyrimų centrų, užsienio vyriausybių) įsitraukimas į lobistinę veiklą. Tradicinė lobizmo apibrėžtis, kurioje lobistas yra tiesiogiai bendraujantis su politikais, nebeatitinka dabartinės realybės.
Tiek ES, tiek Lietuvoje trūksta reglamentavimo, kuris užtikrintų užsienio finansavimo skaidrumą, ypač akademinių institucijų, tyrimų centrų ir NVO atžvilgiu. Norint daryti įtaką valstybei šiais laikais gerokai efektyviau ne samdyti oficialius registruotus lobistus, bet finansuoti reklamines kampanijas, mokslinius tyrimų centrus ir NVO.
Aš pats dirbu oficialiai registruotu lobistu. Patikėkite – daug Seimo narių atsargiai žiūri į tai, ką sakau. Kartais net vengia susitikimų. Politikams žymiai lengviau linkę susitikti su mokslininkais bei nevyriausybininkais, kuriems nereikia net deklaruoti susitikimų.
Neaiškūs interesai veda ir į Lietuvą?
Belgijos naujienų portalas PAL neseniai publikavo tyrimą, kuriame atskleidė, kad Kinijos finansuojami amerikietiški fondai skyrė lėšas NVO „Transport & Environment“ (T&E) lobistinei veiklai. Kaip žinia, Kinija – didžiausia elektromobilių gamintoja pasaulyje, o T&E propaguoja elektrifikaciją transporte.
T&E rėmėjų sąraše matyti, kad absoliučiai didžiausią dalį finansavimo gauna iš JAV fondų ir organizacijų. T&E veikla nukreipta prieš biokuro, atsinaujinančių degalų ir biometano vartojimą.
Beje, Lietuvoje T&E taip pat turi savo atstovus – VšĮ „Žiedinė ekonomika“, kuri jau kelerius metus vykdo T&E finansuojamą projektą, raginantį rinktis elektra varomą transportą ir atsisakyti Lietuvoje gaminamų atsinaujinančių degalų. Dažnai pasisakanti prieš biometano ir biokuro vartojimą.
Belgų tyrimas priminė 20-ies atsinaujinančių išteklių ir ūkininkų asociacijų iš ES šalių, tarp kurių ir 7 organizacijos iš Lietuvos, kreipimąsi į Norvegijos vyriausybės NORAD agentūrą. Buvo prašoma iš naftos gavybos gautais pinigais nefinansuoti organizacijų, kurių veikla yra nukreipta prieš atsinaujinančių degalų ir biomasės vartojimą. Buvo raginama atkreipti dėmesį į tą pačią T&E organizaciją, gaunančią lėšas iš fondų, kurie formuojami iš Norvegijos gaunamų pajamų už parduodamą naftą. Tada iš Norvegijos jokio atsakymo laiško autoriai, deja, negavo.
Puolimas prieš atsinaujinančią energetiką
Prisimenu ir 2021 m. istoriją apie BALTCF fondą, kurį finansavo „Nord Stream AG“. Šis fondas rėmė net 7 Lietuvoje vykdomus NVO projektus. Tų pačių NVO, kurios aktyviai pasisakė prieš hidroelektrinių veiklos tęstinumą Lietuvoje.
Dar 2019 m. Vladimiras Putinas pabrėžė, kad vėjo energetikos plėtra Europoje labai kenkia gyvajai gamtai ir žmonės. Atitinkamai ir ES pastaraisiais metais susikūrė labai daug NVO, kurių tikslas yra taurus – ginti žmonių, gyvenančių netoli nuo planuojamų vėjo jėgainių, teises bei rūpintis gyvąja gamta, kraštovaizdžiu. Ir tos organizacijos nekovoja prieš kelius ir namus, jų veikla nukreipta konkrečiai prieš visą vėjo energetikos plėtrą. Lietuvoje irgi yra tokių organizacijų.
Dalis jų narių, beje, lygiagrečiai kažkada kovojo ir prieš Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektus, bioetanolio gamyklą Kretingos rajone. Tikrai neteigiu, kad visi tie žmonės yra nusiteikę prieš valstybę. Bet nepastebėti tendencijų neįmanoma.
Veikė per dešiniuosius radikalus
„The Guardian“ žurnalistai sausį parengė tyrimą apie JAV naftos kompanijų finansuojamą „Heartland Institute“ lobistinę veiklą Europoje, koordinuojant radikalių dešiniųjų veiklą, nukreiptą prieš dekarbonizaciją tiek Europos Parlamente, tiek Lenkijoje, kur buvo agituojama prieš akmens anglies kasyklų uždarymą, tiek Vokietijoje, kur padedama politikams, pasisakantiems prieš vėjo energetiką, tiek kitose ES šalyse, ypač agituojant prieš bet kokius aplinkosauginius ir CO2 mokesčius.
2022 m. „Greenpeace“ atliko tyrimą, kuriame pateikė įrodymus, kad rusų kompanijos „Rosatom“ ir „Gazprom“ per tarptautines organizacijas, kurių narė jos tuo metu buvo, finansavo NVO, kurios aktyviai pasireiškė pasisakydamos už gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių ir branduolinės energetikos pripažinimą „žaliomis“ Europos Komisijos tvirtiname Taksonomijos reglamente.
Kaip užtikrinti NVO skaidrumą?
2022 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl užsienio šalių kišimosi į demokratinius procesus ES pabrėžiama, kad užsienio subjektų finansuojama slapta veikla, kuria siekiama daryti įtaką Europos ar nacionalinės politikos procesui, turėtų būti laikoma neteisėta.
Rezoliucijoje ES valstybės narės raginamos įgyvendinti draudimą gauti aukų iš užsienio subjektų, taip pat sukurti skaidresnes finansavimo atskleidimo taisykles, užkertant kelią slaptam lėšų pervedimui iš trečiųjų šalių. Dokumente pabrėžiama, kad būtina užtikrinti, kad visos ne pelno organizacijos, ekspertų grupės, institutai ir nevyriausybinės organizacijos, būtų visiškai skaidrios, nepriklausomos ir dėl jų finansavimo bei nuosavybės nebūtų interesų konflikto.
EBPO savo ataskaitoje siūlo šias priemones skaidresniam ir sąžiningesniam lobistinės veiklos reguliavimui: Išplėsti lobizmo apibrėžimą, įtraukiant ne tik tradicinius lobistus, bet ir tyrimų centrus, NVO bei skaitmenines kampanijas.
Europos Audito Rūmai baigia auditą apie nevyriausybinių organizacijų ES finansavimo skaidrumą, už šį darbą yra atsakinga mūsų atstovė Audito Rūmuose Laima Andrikienė. Audito ataskaita bus paskelbta balandžio pirmoje pusėje.
Mums Lietuvoje tikrai reikia į tai atkreipti dėmesį, kol mūsų priešai galutinai nesujaukė mūsų piliečiams protų. Bent jau matykime, kas vyksta.
Demokratiją reikia ginti, kad ja nesinaudotų tie, kurie nenori ekonomiškai stiprios Europos.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
