Baudžiamojoje byloje, kurioje įrodyta asmens kaltė padarius konkrečią nusikalstamą veiką, teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, pripažindamas asmenį kaltu ir paskiria jam atitinkamą bausmę.
Svarbu paminėti, kad vienas iš bausmės tikslų (galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė) yra paveikti asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų. Bausmės skyrimas yra populiariausia ir, ko gero, dažniausiai teismų praktikoje pasitaikanti baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Tačiau greta bausmės skyrimo egzistuoja ir asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai susitaiko su nukentėjusiuoju. Kaltininkui ir nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje susitaikius, didžiajai visuomenės daliai vis dar susidaro įspūdis, jog kaltininkas nuo bausmės tiesiog išsisuko.
Viešojoje elektroninėje erdvėje neretai patalpinti komentarai ir dalies visuomenės pasipiktinimas dėl nuteistiesiems paskirtų pernelyg švelnių bausmių, liudija, jog didžioji dalis visuomenės baudžiamąją atsakomybę sieja išimtinai tik su realios laisvės atėmimo bausmės nusikaltusiajam skyrimu. Tačiau toks požiūris toli gražu nėra teisingas.
Baudžiamoji atsakomybė kaip paskutinė priemonė
Baudžiamosios teisės literatūroje baudžiamoji atsakomybė įvardijama kaip asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pasmerkimas valstybės vardu taikant jam įstatymuose numatytas griežčiausias prievartos priemones (bausmes), pavyzdžiui, laisvės atėmimą.
Tik tada, kai kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (pavyzdžiui administracine, civiline ar kt.) negalima užtikrinti ginamų interesų apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Konstitucinėje jurisprudencijoje ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas jai pripažinti nusikalstama, ar ji laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu, pavyzdžiui, administraciniu nusižengimu.
Tam tikrais atvejais baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekiami ir neskiriant kaltininkui realios laisvės atėmimo ar kitos bausmės. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas numatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę. Kitaip tariant, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytinas alternatyva bausmei.
Kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo sprendimas, kuriuo atsisakoma bausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nusprendžiama jį atleisti nuo pareigos patirti įstatymuose nustatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus ir pan.
Tokį sprendimą teismas gali priimti tada, kai įvertinęs byloje ištirtų aplinkybių visumą ir kaltininko asmenybę, padaro išvadą, jog nagrinėjamu atveju įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti be bausmės (jau nekalbant apie realios laisvės atėmimo bausmės), skyrimo, nes tai prieštarautų teisingumo principui.
Šiuo metu galiojantis įstatymo reglamentavimas numato nemažai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, kai esant tam tikriems pagrindams ar sąlygoms asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pavyzdžiui, kai kaltininkas ir jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kt.
Taip pat, kaip ir minėta anksčiau, viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kada kaltininkas gali susitaikyti su nukentėjusiuoju?
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, jeigu: 1) jis pripažino nusikaltęs; 2) savanoriškai atlygino ar pašalino padarytą žalą arba dėl to susitarė; 3) susitaikė su nukentėjusiu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad asmuo, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma prieš tai nurodytų sąlygų visuma. Tačiau net ir nustačius anksčiau nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Taigi, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, visais atvejais yra teismo teisė, o ne pareiga.
Reaguojant į dalies visuomenės klaidingą požiūrį, jog teismui, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltininkas laikytinas išsisukęs nuo bausmės, pirmiausia pažymėtini šie svarbūs aspektai: 1) tai nepaneigia atsakomybės neišvengiamumo; 2) tai nereiškia kaltininko išteisinimo; 3) asmens padaryta veika netampa nenusikalstama; 4) nemažą vaidmenį atlieka nukentėjusysis, be kurio valios susitaikymas yra tiesiog neįgyvendinamas, ir jeigu per vienerių metų bandomąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos jam žala neatlyginama, nukentėjusysis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas susitaikymas, panaikinimo; 5) toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas su pasitikėjimu kaltininku.
Kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius?
Atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo pagrindu gali būti ne visi asmenys. Antai, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą minėtu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris pagal įstatymą laikomas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Tai, kad kaltininkas yra padaręs keletą nusikalstamų veikų ar turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (jei jis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu), savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės aprašomuoju pagrindu.
Taigi, asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius atveju negalima traktuoti, jog kaltininkas išsisuko nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu atveju galimas tik esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, tačiau net ir esant šių sąlygų visetui, teismui paliekama diskrecinė teisė konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes spręsti, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
