Jau dešimt metų galioja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas – per šį laiką Lietuvoje pradėta 3360 fizinių asmenų bankroto procesų, 904 procesai tebėra vykdomi, iš jų 27 buvo pradėti šiemet.
Per metus pradedama vidutiniškai apie 250 tokių procesų. Taigi nors įstatymas galioja jau ilgą laiką ir vyksta nemažai bankroto procesų, tačiau vis dar gajus mitas, kad fizinio asmens bankrotas sudaro sąlygas asmeniui apskritai išvengti tolesnio skolų mokėjimo. Taip nėra, nes fizinio asmens bankroto procesu visų pirma siekiama atkurti skolininko (bankrutuojančio asmens) mokumą, išlaikant tam tikrą balansą tarp jo ir jo kreditorių interesų.
Fizinio asmens bankrotas – tai galimybė pablogėjus asmens finansinei būklei po tam tikro laikotarpio būti atleistam nuo tolesnio skolų mokėjimo. Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta visa fizinio asmens bankroto proceso eiga, etapai. Šiuo procesu yra stengiamasi sudaryti sąlygas kreditoriams atgauti bent dalį skolų ir tuo pačiu suteikiama galimybė sąžiningam fiziniam asmeniui po tam tikro laiko būti atleistam nuo tų skolų mokėjimo. Fizinių asmenų bankroto įstatymas taip pat skirtas siekiantiems bankrutuoti ūkininkams bei individualia veikla besiverčiantiems asmenims.
Fizinio asmens bankroto procese tą minėtą pusiausvyrą tarp fizinio asmens ir jo kreditorių padeda užtikrinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (toliau – planas). Būtent jis ir privalo būti sudaromas bei pateikiamas teismui tvirtinti po to, kai pastarasis nutaria iškelti asmeniui bankroto bylą, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens bankrotas keliamas supaprastinta tvarka, tuomet planas teikiamas kartu su pareiškimu.
Įstatyme aiškiai numatyta, kas turi būti nurodyta plane ir kokius veiksmus reikia atlikti iki plano pateikimo teismui. Pažymėtina, kad plane be kita ko numatomas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas bei kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytos lėšos. Planas fiziniam asmeniui padeda atkurti mokumą ir grąžinti bent dalį skolų kreditoriams, jis tampa lyg kelrodžiu viso bankroto proceso metu.
Tačiau tam, kad toks planas būtų sudarytas, patvirtintas teisme ir galiausiai įgyvendintas, pirmiausia teismas turi fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą. Skirtingai nuo juridinių asmenų bankroto reglamentavimo, fizinio asmens bankroto bylą inicijuoti gali tik pats bankroto siekiantis fizinis asmuo, o jo kreditoriams ar kitiems asmenims tokia teisė nenumatyta.
Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto bankrutuoti gali ne visi. Įstatyme yra numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos išpildžius, teismas gali nuspręsti asmeniui iškelti bankroto bylą.
Kada laikytina, kad fizinis asmuo yra nemokus
Pagrindinis reikalavimas tam, kad asmeniui būtų iškelta bankroto byla yra jo nemokumas, kuris įstatyme apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Būtent šioje sąvokoje slypi trys esminės sąlygos, kurias visas turi atitikti asmuo, siekiantis būti pripažintas nemokiu.
Vertinant pirmąją sąlygą – kad fizinio asmens turimų skolinių įsipareigojimų suma turi viršyti 25 MMA, ji eurais skaičiuojama taip: šiuo metu MMA yra 840,00 Eur, vadinasi fizinio asmens skoliniai įsipareigojimai turi viršyti 21 000,00 Eur sumą (25 x 840,00 Eur). MMA yra kintantis dydis, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dėl to, kiekvienu atveju, vertinant, ar skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, derėtų pasitikrinti esamu laikotarpiu nustatytą MMA dydį.
Pažymėtina, kad įstatyme išskirtas nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas, t. y. skolų, kurios negali būti nurašomos net ir pasibaigus visam fizinio asmens bankroto procesui. Todėl skaičiuojant ir vertinant, ar skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, įstatyme numatyti nenurašomi įsipareigojimai į šią sumą nėra įtraukiami, t. y. 25 MMA turi viršyti tik skoliniai įsipareigojimai, kurie pasibaigus bankroto procesui galės būti nurašomi.
Nenurašomi reikalavimai yra: (i) reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, (ii) lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir (iii) reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, (iv) įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Pavyzdžiui, jeigu asmens įsiskolinimus, kurių apmokėjimo terminai sudaro: 5 000,00 Eur alimentų skola, 500,00 Eur bauda už padarytus administracinius nusižengimus, 16 500,00 Eur skola bankui, kuri priteista teismo sprendimu, iš viso 22 000,00 Eur skola. Tokiu atveju, nors bendra įsiskolinimų suma ir viršija 25 MMA (21 000,00 Eur), tačiau ji neatitinka keliamo reikalavimo bankroto bylos iškėlimui, kadangi iš šios sumos – 6 500,00 Eur skola yra nenurašoma, vadinasi nurašoma skola yra 16 500,00, o ji neviršija 25 MMA sumos.
Antroji sąlyga – 25 MMA viršijančių skolinių įsipareigojimų apmokėjimo terminai turi būti suėję. Pažymėtina, kad tęstinės (periodinės) prievolės atveju bus laikoma, kad terminas suėjo ne visai prievolės sumai, o tik tiems periodiniams mokėjimams, kurių mokėjimo terminai pareiškimo teikimo dieną bus suėję. Kaip antai, jeigu asmuo turi pasiėmęs paskolą, pavyzdžiui, 65 000,00 Eur sumai, ir kas mėnesį tvarkingai moka įmokas pagal nustatytą grafiką, tokiu atveju nebus laikytina, kad skolinių įsipareigojimų terminas suėjęs.
Trečioji sąlyga – asmens nepajėgumas vykdyti pirmą ir antrą sąlygas atitinkančių įsipareigojimų. Tai reiškia, kad asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės padengti skolas per protingą terminą. Vertinant, ar asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, yra atsižvelgiama į per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui.
Vertinamas ir fizinio asmens sąžiningumas
Aukščiau nurodytos trys kumuliatyvios sąlygos leidžia konstatuoti fizinio asmens nemokumą. Tačiau bankroto procesui pradėti reikalinga atitikti dar vieną sąlygą – fizinis asmuo turi būti sąžiningas. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo etape sąžiningumas vertinamas dviem aspektais. Pirmasis yra skolininko sąžiningumas kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. ar asmuo sąžiningai pateikė visą reikalingą ir aktualią informaciją, nieko nenuslėpdamas.
Antrasis – analizuojama, ar nėra taip, kad asmuo tapo nemokiu nesąžiningai. Šiuo antruoju aspektu yra vertinama, ar fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos netapo nemokus dėl tam tikrų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo. Pavyzdžiui, fizinis asmuo, turėdamas skolų, perleido savo dukrai/sūnui nuosavybės teise turėtus automobilius už žymiai mažesnę nei rinkos kaina. O taip pat analizuojama, ar fizinis asmuo netapo nemokus dėl kitokių savo tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vertinama, ar fizinis asmuo sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (pavyzdžiui, asmuo nedirba ir visiškai nesistengia susirasti darbą).
Taigi jeigu asmuo elgėsi nesąžiningai, sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, kad jos galiausiai bus tiesiog nurašytos, elgėsi nerūpestingai ir toks nesąžiningumas turėjo reikšmingos įtakos jo nemokumui, tai gali būti pagrindu atsisakyti tokiam asmeniui iškelti bankroto bylą.
Kitos reikšmingos aplinkybės
Kartu su aukščiau nurodytais reikalavimais, fiziniam asmeniui pateikus prašymą iškelti jam bankroto bylą aiškinamasi, ar fizinio asmens nemokumui neturėjo įtakos tam tikros neigiamos prielaidos, t. y., ar jis netapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, azartinių lošimų ir pan.), ar nėra baustas už tam tikras Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas veikas ir jo teistumas neišnykęs ir dėl to tapo nemokus. O taip pat vertinamos tam tikros su bankroto procesais susijusius aplinkybės, t. y., ar nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės ar ūkinės bendrijos), kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, bei vertinami prieš tai buvę fizinio asmens bankroto procesai, jeigu tokių buvo. Šios visos nurodytos aplinkybės turi įtakos fizinio asmens bankroto bylai (ne)iškelti.
Taigi visi aukščiau nurodyti kriterijai yra reikalingi tam, jog būtų įsitikinta, kad siekiantis bankrutuoti asmuo yra tikrai nemokus ir sąžiningas, kadangi fizinio asmens bankroto procedūra gali pasinaudoti tik toks asmuo.
Nustačius, kad nėra aplinkybių trukdančių iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas priima nutartį tokią bylą iškelti. Tačiau tokios bylos iškėlimas nereiškia, kad fizinio asmens skolos yra iš karto nurašomos. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą prasideda ilgas procesas, kuris trunka mažiausiai trejus metus, kadangi tokiam terminui yra parengiamas planas pagal kurį bankrutuojantis asmuo savo kreditoriams grąžina bent dalį skolų. Tai trunkantis procesas, kuris galiausiai suteikia žmogui galimybę atkurti mokumą ir tam tikra prasme pradėti turtinį gyvenimą naujai.
Taigi fizinio asmens bankrotas – tai teisėtas būdas sąžiningam asmeniui būti atleistam nuo dalies nurašytinų skolų, kurių asmuo sąžiningai negalės grąžinti per protingą terminą, tačiau jokiais būdais tai nėra tik skolų anuliavimas.
