Lietuvos bankui (LB) nusprendus šalies bankams ir centrinių kredito unijų grupėms nuo kitų metų rugpjūčio 0,25 proc. punkto padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, ekonomistas sako, kad tai geras ir teisingas sprendimas, kuris padės valstybei geriau pasirengti sunkumams, tuo metu sektorius pakeitimams ruošiasi.
Anot Algirdo Bartkaus, sprendimas po trejų metų normą kilstelti iki 1,25 proc. bankų kreditavimo praktikos nepakeis.
„Lietuvos bankas elgiasi teisingai kylant ekonomikai didindamas atsargas – kad potencialaus nuosmukio metu sistema būtų stabilesnė. Tai nereiškia, kad jis numato kažkokią recesiją, bet ji neišvengiamai kažkada bus. Tai yra ekonominio ciklo amortizavimo priemonė, kuri yra gana gera“, – BNS teigė A. Bartkus.
Bankų sektoriaus atstovai tikina, kad reikalavimą vykdys, o laiko jam pasiruošti užteks.
„Mūsų pozicija labai trumpa: Lietuvos bankas priėmė tą sprendimą ir visos kredito įstaigos – tiek bankai, tiek kredito unijos, laikysis to naujo nustatyto reikalavimo. O kaip įgyvendins, kiekviena kredito įstaiga spręs individualiai“, – BNS sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Centrinio banko vertinimu, padidinus kapitalo reikalavimą iki 1,25 proc., vidutinė skolinimosi kaina galėtų padidėti iki 0,04 proc. punkto, o metinis kredito augimas galėtų sumažėti iki 0,4 proc. punkto.
„Laikas parodys, koks iš tikrųjų tas efektas bus“, – paprašyta pakomentuoti galimą poveikį kreditavimo rinkai sakė LBA vadovė.
Anot LB, šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 60 mln. eurų kapitalo arba mažiau kaip 6 proc. pernai sektoriaus uždirbto pelno – todėl reikšmingo poveikio paskolų prieinamumui ar jų kainai nenumatoma.
Tuo metu A. Bartkus pabrėžė, kad tokia „saugumo pagalvė“ bankams nieko nekainuos.
Pasak analitiko, LB pasinaudojo gera galimybe padidinti valstybės finansinės sistemos stabilumą, nepaveikiant kreditavimo rinkos: „Kreditavimo politika praktiškai nepasikeis“.
„Dalis tų komercinių bankų norėtų elgtis rizikingiau ir labiau kredituoti, bet mūsų centrinis bankas, pasimokęs iš 2008 metų krizės, įvedė gana griežtus makroprudencinius reikalavimus. Tad bankai, net norėdami rizikuoti individo mokumu ar pajamų tvarumu, tiesiog negalės to padaryti“, – kalbėjo A. Bartkus.
LB ekonomistų vertinimu, palanki makroekonominė aplinka, arti potencialaus lygio esantis ekonomikos augimas ir didelis bankų pelningumas sudaro sąlygas kaupti papildomus kapitalo rezervus, kartu didinant kreditavimo rinkos dalyvių atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.
A. Bartkus teigė, kad AKR normos didinimas yra gera priemonė pasiruošti galimoms recesijoms.
„Kreditavimas yra procikliškas, jis sustiprina ir pakilimą, bet stipriai sustiprina ir nuosmukį (ekonomikos – BNS). Ir kuo daugiau mūsų ekonomikos augimo bus paremta kreditavimu, skolintais pinigais, skolintais įsipareigojimais, kuo labiau mes dabar tai finansuosime autentiškai ateities sąskaita, tuo sunkesnes ir gilesnes išgyvensime recesijas“, – aiškino A. Bartkus.
„Visi išeisime laimėtojais, turėsime Lietuvos finansinę sistemą stabilesnę ir geriau pasirengusią sunkmečiams“, – pridūrė jis.
Anot LB, kreditavimo tempai Lietuvoje šių metų pradžioje tebebuvo vieni sparčiausių ES, o verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis, nors ir tebėra nedidelis, per pastaruosius metus taip pat buvo vienas iš sparčiausiai augusių ES.
Estijoje AKR norma siekia 1,5 proc., Švedijoje – 2 proc., Norvegijoje, Danijoje – 2,5 proc.
Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kas ketvirtį.
Iki šiol nuo 2023 metų spalio Lietuvoje taikyta 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma.
