Daugybę metų Panevėžio centre stovintis apleistas, pavojų praeiviams keliantis pastatas pripažintas turintis vertingųjų kultūros paveldo savybių. Iki šiol net teismo sprendimais savivaldybei nepavyko įpareigoti savininko sutvarkyti pastatą, dabar specialistai sako – bus dar sunkiau.
Pačiame Panevėžio centre stovintis pastatas – kadaise buvo vienas gražiausių. Dabar – griūvantis, ne kartą nuniokotas gaisro ir virtęs landyne. Panevėžiečiai sako net bijantys pro jį eiti.
„Tai dabar pasižiūrėkim, langai atidarinėti, išvirtę, plytos krenta... Nežinau, žinokit, daug skaityta, daug matyta, kol kas niekas nejuda“, – sako LRT kalbinta miestietė.
„Nu siaubas, kaip jau negali panaikint, aš nesuprantu, arba sutvarkyt, arba parduot, arba dar kažką daryt. Nesąmonė, vidury miesto“, – piktinasi kita panevėžietė.
Apleistas pastatas sujungtas su dar dviem – juose komercinės ir gyvenamosios patalpos. Anot savivaldybės teisininkės, ta dalis, kurioje gyvena žmonės, teismo sprendimu jau turėjo būti sutvarkyta. Tačiau tai vis dar nevykdoma, nepaisant skiriamų baudų.
„Teismo sprendimas įpareigojo bendrijos pirmininką imtis veiksmų, mano supratimu, bendrija šiai dienai tų apyvartinių lėšų neturi, galbūt gyventojai nerenka tų mokesčių, neprisideda prie tų remonto darbų, va tas ir apsunkina – finansų neturėjimas“, – kalba Panevėžio savivaldybės teisės skyriaus vedėja Asta Reikienė.
Paaiškėjo, kad dabar savininkams net ir norint sutvarkyti pastatus, gali būti sudėtingiau tą padaryti. Savivaldybė pradėjo domėtis pastatų paveldosaugos verte. Po ekspertų išvadų paaiškėjo, kad griūvantys ir pavojų praeiviams keliantys statiniai turi vertingųjų kultūros paveldo savybių.
„Statinys yra pats baisiausias, bet, pasirodo, jis turi daugiausiai vertingųjų savybių. Ten yra išlikę ir angos, durų, langų, kapitalinės sienos, rūsys labai geras“, – sako Panevėžio savivaldybės atstovė Loreta Paškevičienė.
Apleistas pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą. Tai reiškia, kad dabar savininkui bus dar sunkiau sutvarkyti šį statinį, mat rekonstruojant privaloma atstatyti taip, kaip buvo. O ir lėšų dabar reikės kur kas daugiau.
„Anksčiau jis galėjo paprasčiau tvarkytis. Žodžiu, tokia situacija, kad įrašymas į registrą yra sudėtingesnis procesas ir turi būti atestuoti specialistai rengiant projektą, bet kas negali, o anksčiau galėjo jis susitvarkyti savo iniciatyva su minimaliais reikalavimais“, – komentuoja paveldosaugininkė Rasuolė Kerbedienė.
Apie tai, kad pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą, savininkas telefonu sakė sužinojęs tik iš LRT žurnalistų. Kol kas esą dar į situaciją neįsigilinęs, tačiau neatmeta galimybės ieškoti paramos statiniui sutvarkyti.
Šiuo metu jis įpareigotas pastatą saugoti ir pašalinti defektus. Už vertingųjų kultūros paveldo savybių turinčių pastatų nepriežiūrą numatomos baudos iki 1095 eurų.
