Avulis apie Nacionalinį stadioną: neatmetame galimybės, kad jis mums bus nuostolingas

Verslininkas Arvydas Avulis sako, kad dėl brangstančių statybinių medžiagų auga ir statybų kaina, o namų renovacija gali visai sustoti. Vis dėlto, kalbėdamas apie Nacionalinį stadioną, jis pabrėžia, kad didinti projekto kainos šiuo metu negali. „Matome tam tikras tendencijas, kad kai kurie rangovai nori didinti kainas. Tačiau turime sutartis ir visi tų sutarčių turime laikytis“, – teigia jis.

– Ar brangstant energetiniams ištekliams jūs pats keičiate savo įpročius? Galbūt į darbą dviračiu važiuojate? Nors, kiek pamenu, vairuodavote elektromobilį.

– Elektromobilį ir dabar vairuoju, o elektros kainos taip stipriai nesikeitė. Todėl iš asmeninės perspektyvos viskas gerai, asmeninių įpročių nekeičiu.

– O kalbant apie statybų sektorių? Štai kelininkai sako, kad bitumas brango apie 30 proc., o statybų sektoriuje ar pastebite medžiagų brangimą?

– Čia jau ir mes turime galvos skausmą. Statybų sektoriuje naudojamos stogų ir sienų šiltinimo medžiagos – tai dažniausiai yra polistirenas (gaminamas iš naftos, dujų). Per mėnesį jo kaina pakilo beveik 50 proc. Tai stiprus smūgis sektoriui, nes tos medžiagos reikia stogams ir sienoms šiltinti. Belieka gyventi su viltimi, kad naftos kainos vėl grįš į buvusį lygį.

Čia jau ir mes turime galvos skausmą. Statybų sektoriuje naudojamos stogų ir sienų šiltinimo medžiagos – tai dažniausiai yra polistirenas. Per mėnesį jo kaina pakilo beveik 50 proc.

– Ar be polistireno dar kas nors brango?

– Viskas, kas susiję su bitumu. Įvairios hidroizoliacinės dangos pamatams, stogams taip pat brango. Be to, brangsta transportas, kuris yra viena iš statybų dedamųjų. Vis dėlto transporto dedamoji yra iki 5 proc. nekilnojamojo turto kainos. Belieka gyventi su viltimi, kad viskas ilgai neužtruks. Mes savo strategiją formuojame taip, kad, jei galime, tokių darbų (pastatų šiltinimo – LRT) kol kas nevykdysime.

– Ar jūsų įvardytas medžiagų brangimas persikels į nekilnojamojo turto kainas? Ar jūs pats žadate dėl to didinti nekilnojamojo turto kainas, ar amortizuosite jas patys?

– Kol kas bandome amortizuoti, nes būsto kainos yra smarkiai išaugusios ir kainų didėjimui erdvės nėra daug. Su kiekvienu kainos pakėlimu mažėja žmonių, kurie gali įpirkti būstą. Mes tą suprantame ir bandome augančių statybinių medžiagų kainų neperkelti būsto pirkėjams. Kol kas tą galime daryti, bet pažiūrėsime, kaip ilgai užsitęs karas, gal netruks metus.

Kol kas bandome amortizuoti, nes būsto kainos yra smarkiai išaugusios ir kainų didėjimui erdvės nėra daug.

– 2026 m. JAV vidurio kadencijos rinkimai bus lapkritį, tai gal iki tol karas pasibaigs.

– Daug visokių prielaidų yra, bet kai kurie sprendimai prieš Iraną yra absurdiški. Niekas negali suprasti, dėl ko kariaujama, koks tikslas.

– Na, lyg ir D. Trumpas vakar pats spaudos konferencijoje sakė, kad jei JAV visuomenė neprieštarautų, jis paimtų Irano naftą. Tai tikslas kaip ir aiškus.

– Jis [D. Trumpas] grobuonis, nori ir Grenlandiją paimti, po to dar kažką norės paimti. Jei galėčiau, aš jam pasiūlyčiau Rusiją paimti, ten tikrai būtų daug naftos ir visiems į sveikatą būtų. Mes tikrai palaikytume.

Jis [D. Trumpas] grobuonis, nori ir Grenlandiją paimti, po to dar kažką norės paimti. Jei galėčiau, aš jam pasiūlyčiau Rusiją paimti, ten tikrai būtų daug naftos ir visiems į sveikatą būtų.

– Minėjote, kad transporto kaina sudaro iki 5 proc. nekilnojamojo turto projekto kainos, o kokią dalį galutinės kainos sudaro polistirenas?

– Dėl viso nekilnojamojo turto projekto nežinau, bet jis labai prisideda prie stogų ir sienų kainos. Kalbant apie stogo konstruktyvą, tai gali sudaryti net apie 50 proc. jo kainos. Kalbant apie sienas, tai jų šiltinimas sudaro apie 40–50 proc. sienos kainos.

– Turbūt bendrovės, kurios vykdo renovaciją, tą ypač pajus?

– Nenoriu gąsdinti, bet šiek tiek suprantu tą verslą. Ten yra labai mažai rezervų. Jei medžiaga brangsta apie 50 proc., tai renovacija gali sustoti.

Nenoriu gąsdinti, bet šiek tiek suprantu tą verslą. Ten yra labai mažai rezervų. Jei medžiaga brangsta apie 50 proc., tai renovacija gali sustoti.

– Pakalbėkime apie tai, kaip infliacija paveiks Nacionalinio stadiono statybas. Mes ir patys galėjome matyti, kaip dar 2020 m. statybos turėjo kainuoti apie 113 mln. eurų, o vėliau dėl infliacijos kaina buvo peržiūrėta ir dabar jau siekia apie 157 mln. eurų. Ar dėl spartesnės infliacijos ši kaina dar gali keistis?

– Matome tam tikras tendencijas, kad kai kurie rangovai nori didinti kainas. Tačiau turime sutartis ir visi tų sutarčių turime laikytis. Lygiai taip pat ir mes turime sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ir Vyriausybe dėl fiksuotos kainos. Kiekviena šalis turės prisiimti sau rizikas ir atsakomybę.

Matome tam tikras tendencijas, kad kai kurie rangovai nori didinti kainas. Tačiau turime sutartis ir visi tų sutarčių turime laikytis.

Šioje vietoje nėra didelio pasirinkimo nei mums, nei mūsų pasirinktiems rangovams. Tiesiog turėsime kiekvienas prisiimti tą kainų augimą ir galbūt netgi nuostolį.

Šioje vietoje nėra didelio pasirinkimo nei mums, nei mūsų pasirinktiems rangovams. Tiesiog turėsime kiekvienas prisiimti tą kainų augimą ir galbūt netgi nuostolį.

– Bet juk sutartyje numatytas kainų indeksavimas? Ar gali kaina bent teoriškai būti didinama?

– Kaina beveik jau negali būti didinama, nebent būtų hiperinfliacija. Tada galėtume kreiptis dėl kainos perskaičiavimo. Tačiau dėl dabartinės infliacijos mes neturime nei galimybės, nei teisės perskaičiuoti kainų, kreiptis į savivaldybę ar Vyriausybę dėl kainų didinimo. Dabartinė infliacija dar protu suvokiama. Po pandemijos infliacija siekė ir 20 proc., tai tada jau galima argumentuoti, kad tokios infliacijos nebuvo galima numatyti. Šiemet prognozuojama, kad infliacija bus 3–4 proc., na, galbūt 5 proc. Tai nėra pagrindas reikalauti peržiūrėti kainų.

Dėl dabartinės infliacijos mes neturime nei galimybės, nei teisės perskaičiuoti kainų, kreiptis į savivaldybę ar Vyriausybę dėl kainų didinimo.

– Vis dėlto sakote, kad dėl Nacionalinio stadiono gali tekti prisiimti net nuostolius. Jau skaičiuojate, kad tai gali būti nuostolingas projektas?

– Mes neatmetame tokios galimybės. Kol kas nenorėčiau skubėti su išvadomis. Dar yra laiko, kainos kartais kyla, kartais leidžiasi. Šiandien gal dar ir anksti kalbėti apie nuostolius. Tik noriu pasakyti, kad kiekviena šalis prisiima tam tikrą riziką, tarp jų ir nuostolius.

– Kalbant apie Nacionalinį stadioną, ar kol kas viskas vyksta pagal planą ir ar spėsite iki 2027 m. pabaigos užbaigti projektą?

– Su stadionu problemų kol kas tikrai nėra. Pakviesime žurnalistus gegužės 11 d. į renginį, kur visi galės pamatyti, kad stadiono statybos vyksta gana gerai. Ypatingų problemų nėra. Kol kas prognozių nekeičiame. Galbūt 2027 m. lapkričio 15 d. pakviesime visus į naują stadioną pasižiūrėti futbolo rungtynių.

Su stadionu problemų kol kas tikrai nėra. Pakviesime žurnalistus gegužės 11 d. į renginį, kur visi galės pamatyti, kad stadiono statybos vyksta gana gerai.

– Pakalbėkime apie jūsų kitą išskirtinį projektą. Šiemet Vilniaus centre atidarytas verslo centras „Business Stadium Central“. Koks yra biurų užimtumas projekte?

– Dabar yra nelengvas laikotarpis. Vilniaus rinkoje tuo pačiu metu atsirado dar keli biurų projektai. Todėl patalpų poreikis rinkoje yra kiek sumažėjęs. Mūsų projektas yra išskirtinis dėl ypatingų dizaino sprendimų, aukštesnės kokybės, todėl yra šiek tiek brangesnis. Tai lemia, kad rinkoje iš pradžių pasirenkami pigesni projektai.

Šiuo metu turime išnuomoję apie 40 proc. patalpų. Tai nėra labai geras rodiklis ir negalėčiau sakyti, kad tuo labai džiaugiuosi.

Šiuo metu mes turime išnuomoję apie 40 proc. patalpų. Tai nėra labai geras rodiklis ir negalėčiau sakyti, kad tuo labai džiaugiuosi.

– Dėl pabrangusios naftos, dujų ir trąšų tikimasi spartesnės infliacijos. 6 mėnesių EURIBOR jau siekia 2,5 proc. Tai perspėja, kad rinkos tikisi, jog Europos Centrinis Bankas nuo 2 iki 2,5 proc. padidins bazinę palūkanų normą. Ar šis padidėjimas jau kaip nors veikia gyventojų lūkesčius dėl nekilnojamojo turto įsigijimo?

– Kol kas rinkoje didelio nerimo nėra. Gal yra nedidelis susirūpinimas, tačiau kol kas nepastebime to pardavimuose. Įdomu ir tai, kad kovo mėnesį, nepaisant karo Irane, pardavimai beveik nemažėjo. Nors kai prasidėjo karas Ukrainoje, mes iš karto matėme pardavimų nuosmūkį.

EURIBOR didėjimas kelia nerimą, tačiau net jei bazinė palūkanų norma būtų pakelta iki 2,5 proc., tai neturėtų ryškios įtakos būsto pirkėjams. Kai buvo 4 proc. EURIBOR, tai buvo tikrai blogai. Kai buvo 3 proc. – rinka pradėjo judėti. Kai pasidarė 2 proc. – rinka pasidarė labai aktyvi. Mes kažkada atlikome skaičiavimus, kurie parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos normaliam funkcionavimui bazinė palūkanų norma gali būti iki 2,5 proc.

Mes kažkada atlikome skaičiavimus, kurie parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos normaliam funkcionavimui bazinė palūkanų norma gali būti iki 2,5 proc.

Tiesa, pats labai abejoju, kad bazinė palūkanų norma bus padidinta iki 2,5 proc. Manau, nebus tiek pakelta, nes Vokietijos ekonomikai tai būtų didelis smūgis, o Vokietija turi didelę įtaką euro zonoje.

– Ar jums patiems auganti skolinimosi kaina turi įtakos?

– Turi, bet tai nėra žymus didėjimas. Kol kas manome, kad visi pokyčiai rinkoje yra trumpalaikiai. Jei karas užsitęs, toms pačioms JAV ir D. Trumpui bus labai blogai. Jis pats, kaip verslininkas, vieną dieną supras, kad jau reikia baigti.

Kol kas manome, kad visi pokyčiai rinkoje yra trumpalaikiai. Jei karas užsitęs, toms pačioms JAV ir D. Trumpui bus labai blogai. Jis pats, kaip verslininkas, vieną dieną supras, kad jau reikia baigti.

– Metų pradžioje ekonomistai ir nekilnojamojo turto ekspertai dalinosi prognozėmis, kiek didės nekilnojamojo turto kainos. Buvo kalbama apie spartų kainų augimą. Šiandien kai kurios aplinkybės jau yra pasikeitusios. Kaip manote, kokį nekilnojamojo turto kainų augimą pamatysime metų pabaigoje? Ar dabartiniai neramumai nepristabdys mūsų polėkio įsigyti nekilnojamojo turto?

– Noriu pabrėžti, kad tarp visų optimistų aš buvau didžiausias pesimistas. Jau metų pradžioje sakiau, kad kainų augimui daug erdvės nėra. Sakiau, kad šie metai nebus tokie aktyvūs, kaip 2025 m. Dabar laikausi lygiai tokios pat nuomonės. Pirmasis 2026 m. ketvirtis galbūt iš inercijos važiuoja. Gal dar važiuos ir antrasis ketvirtis. Vis dėlto manau, kad vėliau kainų ir pardavimų augimas sulėtės. Kalbant apie kainų augimą, nemanau, kad jis, kaip ir praėjusiais metais, sieks apie 10 proc.