Lietuvos bankas (LB) blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc.
Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.
Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.
„Energijos kainų šokas yra didelis ir gali tapti rimtu išbandymu mūsų ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
LB teigimu, ekonomikos raidą neigiamai veiks energijos išteklių svyravimai, o augimą skatins didėjančios gyventojų pajamos, investicijos ir vidaus vartojimas.
G. Šimkaus teigimu, naftos kainos augimas „išjudina“ ir kitas degalų kainų dedamąsias, o jie didina transporto ir logistikos sąnaudas, dėl to brangsta prekės ir paslaugos.
„Gali atrodyti, kad naftos kaina gautinėje kuro kainoje yra pakankamai nedidelė, apie 9 proc., deja, naftos kainos augimas išjudina ir kitas degalų kainos dedamąsias. Brangesni degalai didina transporto ir logistikos sąnaudas, o tai yra visų prekių ir paslaugų savikainos dedamoji, pabrangę degalai didina gyventojų išlaidas (...), tai reiškia didesnę infliacija ir lėtesnį ekonomikos augimą“, – sakė G. Šimkus.
Tuo metu pagal nepalankų scenarijų BVP šiemet augtų 3,1 proc., o kitąmet – 1,6 proc., o infliacija šiemet siektų 5,8 proc., kitąmet – 4,1 procento.
G. Šimkus pabrėžė, kad LB prognozuoja vidutinę metinę infliaciją, o atskirais mėnesiais metinė infliacija gali būti ir dar didesnė.
LB parengė du galimus ekonominės raidos scenarijus. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 metų rudens, o regiono energetikos infrastruktūra papildomos didesnės žalos nepatirs.
Pagal nepalankųjį scenarijų sutrikimai užsitęstų iki šių metų pabaigos, o infrastruktūra patirtų reikšmingą žalą.
Ekonomikos augimo svyravimus labiausiai veikia galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų. Tai šiemet turėtų lemti gerokai didesnį privatųjį vartojimą, tačiau 2027 metais jo augimas gerokai susitrauks, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista.
Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir labai didėsiančios valdžios investicijos, tiek susijusios su gynyba, tiek su kitomis reikmėmis.
Užsienio paklausa, pernai augusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 metais turėtų didėti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą.
Šimkus: dar anksti spręsti, ar ECB balandį didins palūkanų normas
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas G. Šimkus mano, kad dar anksti spręsti, ar Europos Centrinis Bankas (ECB) balandį galėtų kilstelti pagrindines palūkanų normas.
„Energijos kainų išteklių augimas yra infliacinis procesas, didina infliaciją, tą rodo tiek ECB, tiek Lietuvos banko prognozės Lietuvos ekonomikai. Ar būtų reikalinga imtis veiksmų jau balandžio mėnesį? Aš manau, tai tikrai yra šiuo metu ankstyvas laikas tokiems apibendrinimams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ECB valdybos narys G. Šimkus.
„Turbūt tik spėlioti galima, kaip vyks situacija aplink karą Irane, kada baigsis aktyvūs kariniai veiksmai. (...) Tai, apie ką kalbėčiau dabar, gali būti labai skirtinga negu ta informacija, kuri būtų balandžio pabaigoje. (...) Reikalingas yra atsargumas ir galima labai greitai perlenkti lazdą“, – teigė LB vadovas.
Karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes vertinantis ECB kovo 19 dieną nepakeitė pagrindinių palūkanų normų, tačiau įspėjo apie didesnę infliaciją ir mažesnį ekonomikos augimą dėl karo.
Vasario pabaigoje prasidėjęs JAV ir Izraelio su Iranu sukėlė naftos ir dujų kainų šuolį dėl beveik visiškai uždaryto itin svarbaus Hormuzo sąsiaurio ir atakų prieš energetikos objektus Persijos įlankoje.
Gediminas Šimkus: energijos kainų šokas gali tapti išbandymu ekonomikai
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus energijos ištekliams Lietuvos bankas (LB) kiek blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc.
„Energijos kainų šokas yra didelis ir gali tapti rimtu išbandymu mūsų ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.
G. Šimkaus teigimu, naftos kainos augimas „išjudina“ ir kitas degalų kainų dedamąsias, o jie didina transporto ir logistikos sąnaudas, dėl to brangsta prekės ir paslaugos.
„Gali atrodyti, kad naftos kaina gautinėje kuro kainoje yra pakankamai nedidelė, apie 9 proc., deja, naftos kainos augimas išjudina ir kitas degalų kainos dedamąsias. Brangesni degalai didina transporto ir logistikos sąnaudas, o tai yra visų prekių ir paslaugų savikainos dedamoji, pabrangę degalai didina gyventojų išlaidas (...), tai reiškia didesnę infliacija ir lėtesnį ekonomikos augimą“, – aiškino G. Šimkus.
Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.
Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.
Tuo metu pagal nepalankų scenarijų BVP šiemet augtų 3,1 proc., o kitąmet – 1,6 proc., o infliacija šiemet siektų 5,8 proc., kitąmet – 4,1 procento.
G. Šimkus pabrėžė, kad LB prognozuoja vidutinę metinę infliaciją, o atskirais mėnesiais metinė infliacija gali būti ir dar didesnė. Anot jo, infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarą.
Anot LB vadovo, maisto kainos pernai vidutiniškai augo 5,4 proc. tempu, šiemet manoma, kad augimas bus šiek tiek nuosaikesnis, bet artimas 5 proc. lygiui.
LB teigimu, ekonomikos raidą neigiamai veiks energijos išteklių svyravimai, o augimą skatins didėjančios gyventojų pajamos, investicijos ir vidaus vartojimas.
LB parengė du galimus ekonominės raidos scenarijus. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 metų rudens, o regiono energetikos infrastruktūra papildomos didesnės žalos nepatirs.
Pagal nepalankųjį scenarijų sutrikimai užsitęstų iki šių metų pabaigos, o infrastruktūra patirtų reikšmingą žalą.
Ekonomikos augimo svyravimus labiausiai veikia galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų. Tai šiemet turėtų lemti gerokai didesnį privatųjį vartojimą, tačiau 2027 metais jo augimas gerokai susitrauks, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista.
Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir labai didėsiančios valdžios investicijos, tiek susijusios su gynyba, tiek su kitomis reikmėmis.
Užsienio paklausa, pernai augusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 metais turėtų didėti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą.
Anot LB, darbo rinkos padėtis tebėra palanki darbuotojams, tačiau demografinės tendencijos didina įtampą. Mažėja darbingo amžiaus gyventojų, silpnėja migracijos poveikis, o gyventojų aktyvumo lygis yra pasiekęs aukštą ribą. Dėl to užimtųjų skaičius pernai pirmą kartą nuo 2021 metų sumažėjo.
Darbo užmokesčio kilimą ir toliau palaiko darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų lygis daugelyje veiklų viršija ilgalaikį vidurkį. Jo augimas šiemet turėtų būti artimas 8 proc., o vėlesniais metais – apie 7 proc.
Elektros sąnaudos riboja Lietuvos gamintojų konkurencingumą
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus naftai ir dujoms ryškaus elektros kainų šuolio dar nestebima, tačiau jos sąnaudos jau kurį laiką yra vienas veiksnių, ribojančių Lietuvos gamintojų konkurencingumą.
„Apdirbamosios gamybos išlaidos elektrai vis dar išlieka didesnės negu buvo prieš prasidedant karui Ukrainoje. Be to, Europos gamintojai už elektrą moka gerokai daugiau negu konkurentai JAV ar Kinijoje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Gediminas Šimkus.
„Ir kai kuriais atvejais skirtumas gali siekti net daugiau kaip du kartus. O tai reiškia, kad Europoje konkuruoti su pigiais gamintojais iš Kinijos ir JAV tose pačiose pasaulio rinkose yra sudėtingiau“, – pridūrė jis.
Anot G. Šimkaus, Lietuvai labai svarbu toliau stiprinti vidaus elektros gamybą, plėtoti regioninę tinklų integraciją ir siekti sumažinti kainų svyravimus. Taip pat svarbu didinti elektros vartojimo efektyvumą.
„Taip, yra pakankamai gražių pergalių šitoje srityje Lietuvoje – nuo 2017 metų bendras energijos intensyvumas mažėjo, tačiau 2024-aisiais kiek padidėjo. Ir visa tai pasakius, vis tiek mes esame šiek tiek mažiau energetiškai efektyvūs negu vidutiniškai Europos Sąjunga“, – sakė LB vadovas.
