Finansų, ekonomikos ir inovacijų ministrai sako, kad artimiausiu metu bus siekiama gerinti sąlygas investicijoms pritraukti. Ministrų teigimu, palyginti su Europos šalimis, dėl subsidijavimo stokos Lietuva praranda konkurencingumą.
Simboliškai įkasta kapsulė žymėjo naują pradžią – automobilių pramonės milžinė „Continental“ – atvyksta į Lietuvą. Tą 2018-ųjų liepos dieną niekas nė negalėjo pagalvoti, kad po bene dešimtmečio įmonė nuspręs pasitraukti. Tą oficialiai padarys 2028-ųjų viduryje.
Šiandien įmonės „Aumovio“ – „Continental padalinio“ – gamykla domisi trys bendrovės. „Investuok Lietuvoje“ vadovas teigė, realu, kad nekilnojamasis turtas bus parduotas, įranga išvežta, o darbuotojai bus perleisti kitoms įmonėms. Pasak Kauno laisvosios ekonominės zonos vadovo, „Aumovio“ pasitraukimas tapo penktuoju per visą ekonominės zonos gyvavimo istoriją. Kol kas santykis 5:4 – keturios įmonės įsikūrė išvykusiųjų vietose.
„Nei čia LEZ`as gali kažką galėjo nuveikti, kad sulaikytų, nei čia Lietuva gali nuveikti, kad juos sulaikytų. Tai yra pasaulinė įmonė, kuri priklausoma nuo savų rinkų, pasaulinių rinkų. Galbūt konkrečiai nuo Vokietijos rinkos šiuo atveju, bet tai procesai, kuriems mes nedarome įtakos ir negalime nieko padaryti“, – kalba Kauno laisvosios ekonominės zonos direktorius Vytautas Petružis.
Pati bendrovė kaip pasitraukimo priežastis įvardijo mažėjančią paklausą, neišnaudojamus gamybinius pajėgumus ir vis sudėtingesnę logistiką. „Aumovio“ pasitraukimą politikai įvertino kaip perspėjimą apie prastėjančią investicinę aplinką. Finansų, ekonomikos ir inovacijų ministrai sutarė diegti dvi priemones investicinei aplinkai gerinti: subsidijas aukštos pridėtinės vertės įmonėms ir infrastruktūros, ypač susijusios su elektros tiekimu, plėtrą.
„Atlikę analizę, ką siūlo kitos valstybės, matome vietas, kur galime pasitempti. Tai dėl to būtent svarbu turėti paruoštus sklypus su elektros įvadais, infrastruktūriniais sprendimais. Dėl to svarbu praplėsti jau esamą priemonę „Infra“, o kita, ką apsitarėme su finansų ministru, – būtent subsidijinė dalis“, – komentuoja ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Iki 2035-ųjų, finansų ministro teigimu, Lietuva galėtų subsidijoms skirti apie milijardą. Kaip aiškina K. Vaitiekūnas, iš pradžių subsidijoms lėšų iš biudžeto nereikėtų tiek daug, o pikas būtų pasiektas maždaug 2030-aisiais. Vėliau lėšų vėl reikėtų mažiau. Priemonė būtų taikoma itin stambiems investuotojams.
„Jeigu toliau šita tema rutuliosis, gali kažkas ir pasikeisti – detalės. Bet tai būtų papildomas, geras instrumentas investicijoms pritraukti, kurio Lietuva šiuo metu nenaudoja“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, tokią priemonę turi bene visos Europos valstybės, Lietuva – ne.
„Mūsų paskaičiavimais, net ir konservatyviausiais parametrais, tai būtų labai ilgo laikotarpio vertinga priemonė Lietuvai. Apie 8–9 kartai būtų multiplikatorius investuojamų valstybės pinigų į grąžą mokesčių pavidalu“, – kalba „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.
Subsidijos galėtų būtų skiriamos tik aukštųjų technologijų – pavyzdžiui, puslaidininkių, gynybos, inžinerijos, biotechnologijų – įmonėms. Ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Pasak finansų ministro, kada tiksliai galėtų prasidėti subsidijų programa verslui, datos nėra. Esą kuo greičiau, tuo geriau.
