Sekmadienį Lietuva ir visa ES suks laikrodžius viena valanda pirmyn – įsigalios vasaros laikas. Tai kritikuoja daugelis žmonių, tarp jų – ir susisiekimo ministras Juras Taminskas. Tačiau kitų metais Lietuvai pirmininkaujant ES būtent jis turės galimybę tai pakeisti, bet ar pavyks?
Trečiadienį išplatintame pranešime susisiekimo ministro J. Taminskas piktinosi, kad nesvarbu, ar laikas vasaros, ar žiemos – problema yra pats jo sukiojimas.
„Gaila, kad Europos lyderiai iki šiol neranda sutarimo šiuo paprastu klausimu – laikrodžio rodykles sukti pirmyn ar atgal. Galbūt, kai pasaulyje vyksta tiek daug geopolitinių iššūkių, vieną dieną rasti vieningą sprendimą pavyks. Visgi šiuo klausimu nebūčiau itin didelis optimistas – nemanau, kad artimiausiu metu galutinis ir bendras sprendimas bus priimtas. Europos Komisijai palinkėčiau daugiau ūkiškų, realių darbų, o ne biurokratijos ir popierizmo“, – pranešime cituotas J. Taminskas.
Vis dėlto Europos Komisiją kaltinti būtų nesąžininga, nes šis klausimas įstrigęs ES Taryboje, kurioje šalys narės nesutaria dėl būtinybės atsisakyti laikrodžio sukinėjimo.
„Manome, kad valstybės narės geriausiai gali nuspręsti, ar nori išlaikyti nuolatinę vasaros, ar žiemos laiko sistemą. Dar galima rasti suderintą sprendimą dėl sezoninio laiko keitimo“, – atsakyme raštu lrt.lt teigė Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.
Nuo 2027 m. sausio 1-osios Lietuva pusmečiui perims pirmininkavimą ES ir Susisiekimo ministerija galės įtraukti šį klausimą į pirmininkavimo dienotvarkę, ko nedrįso pirmtakės.
Ji priminė, kad dar 2018 m. rugsėjį Komisija pasiūlė nutraukti sezoninį laiko keitimą. Šis pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į piliečių ir valstybių narių prašymus, Europos Parlamento rezoliuciją, keletą atliktų tyrimų, taip pat viešąsias konsultacijas.
Tačiau ES Taryba dar nėra priėmusi pozicijos šiuo klausimu, o iki šiol ES pirmininkavusios šalys nesiryžta įtraukti jo į savo darbotvarkes, nes mato, jog nepasieks sutarimo.
Kartu Europos Komisija pradėjo naują laiko persukimo panaikinimo poveikio tyrimą. Jis apima šalių narių institucijas, ES ir nacionalinio lygmens suinteresuotas šalis. Siekiama nustatyti, kokį poveikį įvairūs sezoninio laiko pakeitimų variantai turėtų ES vidaus rinkai, prekybai, transportui, telekomunikacijoms, turizmui, žemės ūkiui ir statyboms, energijos taupymui, visuomenės sveikatai, kelių ir visuomenės saugumui, švietimui bei gyvūnų gerovei. Jau pradėtas pirmasis ir, kaip pripažino Susisiekimo ministerija tyrimo rengėjai pristatė šalims narėms galimus scenarijus. Taip pat buvo išsiųsti klausimynai valstybėms narėms.
Komisaras pripažino, kad tai kenkia žmonių sveikatai (ypač vyresniems ir vaikams), darbingumui, metabolizmui ir saugumui kelyje.
„Mūsų dėmesys ir toliau skiriamas konsensuso tarp valstybių narių siekiui. Atsižvelgiame į jų prašymą atlikti išsamesnę analizę, kuri padėtų priimti sprendimą šiuo klausimu, – teigė Komisijos atstovė. – Tyrimas, skirtas sprendimų priėmimui paremti, jau pradėtas ir tikimasi, kad jis bus baigtas iki 2026 m. pabaigos.“
Būtent nuo 2027 m. sausio 1-osios Lietuva pusmečiui perims pirmininkavimą ES ir Susisiekimo ministerija galės įtraukti šį klausimą į pirmininkavimo dienotvarkę, ko nedrįso pirmtakės.
Dar pernai spalyje Europos Parlamente vykusioje diskusijoje transporto ir turizmo komisaras Apostolosas Tzitzikostasas teigė, kad laiko sukinėjimas buvo įvestas daugelių šalių aštuntame dešimtmetyje, kaip atsakas į energetikos krizę su tikslu taupyti energiją, tačiau su naujomis technologijomis ši sistema nebepadeda taupyti energijos. Kartu jis pripažino, kad tai kenkia žmonių sveikatai (ypač vyresniems ir vaikams), darbingumui, metabolizmui ir saugumui kelyje.
