Mirus artimajam, jo artimieji per tris mėnesius turi teisę pareikšti pretenzijas į velionio palikimą. Tiesa, ant paveldėtojo pečių tokiu atveju gula ne tik brangaus žmogaus turtas, tačiau ir visos esamos skolos, už kurias atsakyti gali tekti ir savo asmeniniu turtu. Ar įmanoma iš anksto sužinoti, kiek ir kokių skolų turėjo jūsų artimasis?
Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, iš anksto sužinoti apie visas galimas įpėdinio skolas įmanoma, tačiau nėra lengva.
Pirmiausia, anot pašnekovo, tam tikra informacija apie asmens skolas kaupiama viešuose registruose, pavyzdžiui, Turto arešto aktų registre kaupiami duomenys apie dėl skolų areštuotą turtą, Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registre kaupiama informacija apie hipotekas ir įkeitimus.
„Deja, daugiau informacijos nėra kaupiama ir sunku žinoti, ar mirusysis turėjo daugiau skolų“, – portalui LRT.lt komentavo M. Stračkaitis.
Apie tam tikras skolas sužinoti galima, kai pats kreditorius kreipiasi į notarą ir pareiškia skolos reikalavimus – kaip ir įpėdinis, kreipdamasis dėl palikimo priėmimo, jis tai padaryti gali per tris mėnesius po velionio mirties.
Jie tai gali padaryti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tinkamu reikalavimų pareiškimu laikomas ir šių reikalavimų pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Notaras tokiu atveju informuoja įpėdinius, kurie kreipiasi dėl palikimo priėmimo arba jau yra priėmę palikimą, apie kreditorių pareikštus reikalavimus.
„Per šį laiką įpėdiniai gali sužinoti apie skolas: kai kreditoriai patys kreipiasi ir pareiškia reikalavimus; kai įpėdiniai patys turi informacijos apie galimas skolas, pavyzdžiui, paskolos, lizingai, įsipareigojimai ir panašiai. <...> Svarbu suprasti, kad ne visos skolos gali būti žinomos jau priimant palikimą, nes kreditoriai gali pareikšti reikalavimus jau po to, kai įpėdinis priėmė palikimą, arba pavėluoti juos pareikšti per tris mėnesius ir prašyti teismo atnaujinti terminą (iki trejų metų). Todėl kartais susidaro situacijos, kai įpėdiniai palikimo priėmimo metu ne visada žino apie visas palikėjo skolas“, – pridūrė M. Stračkaitis.
Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą
Neturint visos informacijos ir siekiant apriboti atsakomybę tik paveldimu turtu, palikimas gali būti priimamas sudarant paveldimo turto apyrašą.
Tokiu atveju palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
„Jeigu palikimas priimamas pagal turto apyrašą, notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis vykdyti turi pateikti per dvi savaites. Šiuos pavedimus vykdo antstoliai, kurie sudaro paveldimo turto apyrašą. Remdamasis teisiniu reglamentavimu, paveldimo turto apyrašą antstolis sudaro per mėnesį, o tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, antstolis turto apyrašą privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius. Paminėtina, kad įpėdinis sudarant turto apyrašą taip pat turi būti aktyvus ir pateikti visus reikalingus duomenis“, – teigė ekspertas.
Kai mirusio asmens turtą paveldi nepilnamečiai, pasak M. Stračkaičio, paprastai apyrašas sudaromas visais atvejais, nes palikimo priėmimo metu visos palikėjo skolos gali būti nežinomos.
„Taip siekiama apsaugoti nepilnamečių įpėdinių interesus, kad paveldėję turtą jie už mirusio palikėjo skolas neatsakytų ir savo turtu“, – teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Palikimą priimdamas be turto apyrašo įpėdinis už mirusiojo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu, jei skolos viršija paveldėtą turtą.
2024 m. duomenimis, notarų išduotų paveldėjimo teisės liudijimų buvo 18 817, o vykdomųjų pavedimų dėl turto apyrašo sudarymo buvo 2 848 vienetai.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad ši statistika rodo tendenciją, bet nėra visiškai tiksli, nes vienoje paveldėjimo byloje gali būti išduoti keli paveldėjimo teisės liudijimai arba gali būti išduoti pakartotiniai pavedimai dėl turto apyrašo sudarymo. Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais turto apyrašai yra reikalingi. Jeigu įpėdinis artimai bendravo su palikėju ir žino, kad jis skolų neturėjo, tai ir apyrašą sudaryti nėra būtina“, – statistiką komentavo M. Stračkaitis.
