Studentų praktiką siūloma įteisinti Darbo kodekse – su atskira darbo sutartimi ir ne mažesniu nei minimalios algos atlygiu, kuriam būtų taikoma mokesčių lengvata. Siūlymo iniciatorius teigia, jog tai paskatintų darbdavius dažniau atsiskaityti su praktikantais, tačiau dalis ekspertų įžvelgia spragų ir net galimų piktnaudžiavimo rizikų. Studentų atstovė pokyčius vertintų pozityviai ir ragintų žengti dar toliau – praktikas padaryti privalomai apmokamas.
Pasiūlė Darbo kodekse įteisinti praktiką
Seime registruotos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūloma įteisinti naują – studento praktikos darbo – sutartį.
Įtvirtinus šią sutarties rūšį įmonėms būtų sudaryta galimybė teisėtai atsiskaityti su studentais už praktikos metu atliktą darbą, nurodo įstatymo pataisų iniciatoriai. Siūloma numatyti, jog tokiu atveju studento gaunamas atlygis būtų ne mažesnis nei minimali alga ar minimalus valandinis atlygis.
Kartu siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) išskaitą darbdaviams, kurie praktikos laikotarpiu įdarbina jaunuolius pagal studento praktikos darbo sutartį, jei jų mėnesio pajamos neviršija minimalios algos. Pasak iniciatorių, tokia lengvata sumažintų įmonėms finansinę naštą, todėl, tikėtina, jos būtų labiau motyvuotos priimti studentus atlikti praktiką ir mokėti jiems atlyginimą.
Taigi, šiuo siūlymu nesiekiama nustatyti privalomo atlyginimo praktikantams, tačiau, įstatymo pataisų iniciatoriaus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Luko Savicko manymu, studentų praktika būtų dažniau apmokama.
„Norima sukurti teisinį aiškumą ir atskirą teisinę formą, kuri padėtų žengti ta kryptimi, kad praktikantų sukuriama ekonominė vertė neliktų neapmokama, kad ji turėtų atskirą darbo santykių formą. <...>
Tokiu būdu paskatintume, kad studentų praktikos vis dažniau būtų apmokamos, nes jos sukuria naudą ne tik studentui ir jo ateities karjeros galimybėms, bet ir įmonėms ar įstaigoms, kurios studentus priima“, – LRT.lt komentavo L. Savickas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu tik nedidelė dalis praktikos vietų yra apmokamos. Lietuvos studentų sąjungos 2020 m. atlikta studentų darbo ir studijų derinimo analizė parodė, kad tik kas dešimtas studentas už praktiką gavo atlygį, kuris 26 proc. atvejų per mėnesį vidutiniškai siekė mažiau nei 257 eurų, ir tik 13 proc. – daugiau nei 800 eurų.
Praktika – mokymasis?
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlomus pakeitimus nurodė vertinanti teigiamai. Vis dėlto, anot LVK, svarbu išlaikyti galimybę įmonėms sudaryti ir neapmokamos praktikos sutartis.
„Ne visi verslai bus pasirengę mokėti atlyginimą kiekvienam besipraktikuojančiam studentui, ypač kai praktika skirta susipažinti su darbo aplinka ir įgyti pirminės patirties. Todėl būtina užtikrinti subalansuotą reguliavimą, kuris skatintų verslo įsitraukimą į jaunimo kompetencijų ugdymą ir kartu nesukurtų priešingo efekto – mažesnės praktikos pasiūlos bei silpnesnio darbdavių dalyvavimo rengiant būsimus specialistus“, – pažymėjo LVK raštu atsiųstame atsakyme.
Jeigu studentas atlieka darbą ir kuria įmonei vertę, anot Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės, su juo ir dabar gali būti sudaroma sutartis. Vis dėlto, pabrėžė ji, praktika pirmiausia yra mokymasis per darymą.
„Daugumai darbdavių mokymas atima daugiau laiko, nei yra gaunama naudos, ir visi ieško pusiausvyros. Pačiai teko dirbti su ne vienu praktikantu ir jie labai skirtingi: vieni greitai gaudosi, supranta, greitai įsisavina, kitiems sekasi sunkiau ir darbdaviui reikia daug daugiau pastangų paaiškinti net ir, atrodytų, visai nesudėtingus dalykus. Kaip ir kiekvienam mokiniui, tai visiškai normalu“, – LRT.lt komentavo A. Maldutytė.
Darbdavių atstovei kyla klausimas, ar siūlomi pakeitimai neturėtų priešingo efekto, ar dėl jų jaunimui netaptų sunkiau susirasti praktiką. Siūlymas dėl pajamų neapmokestinimo jai taip pat kelia abejonių.
„Nebūtų apmokestinama GPM? Tai nereiškia, kad visai nebūtų apmokestinama, o darbdaviui jokios papildomos naudos iš to nėra, ar yra, ar nėra apmokestinama, nes tai yra darbuotojo darbo užmokesčio mokesčiai. Tai manęs šie argumentai kol kas neįtikina“, – pripažino A. Maldutytė.
„Kiek įmonių ryšis dar susimokėti už tai, kad kažką moko dirbti, moko praktinių dalykų pačioje karjeros pradžioje?“ – pridūrė ji.
LBAA: studentas gautų daugiau nei ne studentas
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) nurodo, kad dėl tokio siūlymo susidarytų situacija, kai už tą patį darbą įmonėje studentas gautų didesnes pajamas nei ne studentas.
„Yra aukšta rizika piktnaudžiavimo, kai įmonėse pradės atlikinėti praktiką įmonės vadovų, darbuotojų vaikai, nors iš tikro dirbs tėveliai. Darbo užmokestis be mokesčių, tai darbo užmokestis be socialinių garantijų (stažo pensijai, ligos išmokai ar kt. socialinei išmokai gauti).
Jei tą patį darbą dirba pensininkas, jo alga visiškai apmokestinama, o jei dirba studentas, jo algai apmokestinimas netaikomas, o jei bando darbą susirasti jaunuolis, kuriam dėl gyvenimo aplinkybių mokslas nepasiekiamas, jo praktikai būtų taikomi visi mokesčiai“, – LRT.lt komentavo LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Ji taip pat teigė mananti, kad minimalios ar dar didesnės algos nustatymas per praktiką gali apskritai pabloginti studentų galimybes ją atlikti.
„Įdarbinus darbuotoją su patirtimi brangūs apmokymai spėja atsipirkti, o studento atveju darbdavio investicijos į apmokymus neatsiperka arba net neįmanoma per praktikos laiką atlikti būtinų apmokymų, kad studentas galėtų pradėti dirbti. Tai liečia aukštojo išsilavinimo arba didelių praktinio taikymo žinių reikalaujančius darbus.
Projektas pateiktas be diskusijos su mokymo įstaigomis. Siūlomi pokyčiai nėra pagalba studentui, tai dar labiau apsunkina studento pirmo darbo suradimo procesą ir nuvertina praktines žinias, kurios yra vertingesnės nei teorinės žinios“, – dėstė D. Čibirienė.
Pasisako už privalomai apmokamas praktikas
O štai patys studentai pasisakytų už dar griežtesnę tvarką. Siekį praktiką apskritai padaryti privalomai apmokamą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vertintų kaip pozityvų ir reikšmingą pokytį. Vis dėlto, kaip jau minėta, minimas teisės akto projektas tokios nuostatos galutinai neįtvirtina.
„Labiau sukuria paskatinimą organizacijoms priimti studentus į apmokamą praktiką lengvesnėmis sąlygomis, kas irgi gali būti pirmas žingsnis link šio klausimo aktualizavimo“, – LRT.lt teigė LSS viceprezidentė Gabija Juzėnaitė.
Vertindama tai, kad jaunų asmenų užimtumo lygis Lietuvoje nuosekliai mažėja, dauguma studentų studijų metu ir taip dirba ir patiria papildomų studijų išlaidų, o ir Europos Sąjungos lygmenyje nuolat kalbama apie apmokamų praktikų reikšmingumą, LSS nurodo sieksianti, kad šis klausimas būtų ambicingai plėtojamas ir toliau.
„Be to, 20 Vyriausybės programoje taip pat įtvirtintas įsipareigojimas praktikas viešajame sektoriuje padaryti apmokamas, tad keliame lūkestį, kad išsikelti tikslai bus atliepti valstybiniu lygmeniu“, – pažymėjo G. Juzėnaitė.
Anot studentų atstovės, būtina plačiau kalbėti apie studento vertę organizacijoms, ieškoti bendradarbiavimo ašių, kurios paskatintų verslus praktikantą priimti atlygintinai.
„Tačiau turime pavyzdžių, kur verslai apmokamas praktikas jau siūlo ir pakankamai proaktyviai“, – pastebėjo G. Juzėnaitė.
Jos manymu, privalomai apmokamų praktikų įtvirtinimas yra sveikintinas, jei atsižvelgiama į mokymo(si) proceso ypatybes ir yra užtikrinamos studentų teisės.
„Turime tikrai ne vieną atvejį, kur studentas praktikoje nėra apmokomas naujų įgūdžių, o tiesiog išnaudojamas kaip nemokama darbo jėga institucijos darbuotojų funkcijoms atlikti arba net patiria mobingą, tačiau nėra efektyvių saugiklių šioms problemoms spręsti. Taigi, apmokamų praktikų realizavimas gali padėti užlopyti minėtus sisteminius trūkumus“, – apibendrino G. Juzėnaitė.
