JAV prekybos karo poveikis Lietuvai: aiškėja pirmosios aukos

Nepaisant prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, Europos eksportas į Ameriką pernai šiek tiek padidėjo. Tačiau lietuviai amerikiečiams pardavė 5,2 proc. mažiau. Naujausi duomenys rodo, kad labiausiai nukentėjo reagentų, fermentų ir vinių gamintojai.

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ES ir JAV prekybos dinamiką galėjo nulemti techninės priežastys.

„Sprendimų paskelbimas įvyko balandį, o nauji muitai įsigaliojo tik nuo rugpjūčio 1 dienos. Realiai per tą laikotarpį europinės įmonės masiškai eksportavo prekes į Ameriką avansu“, – paaiškino jis.

Savo ruožtu vyresnioji „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pastebėjo, kad pamatuoti muitų įtaką nėra taip lengva.

„Lietuva eksportuoja nemažai tarpinio vartojimo prekių, komponentų, kurie vėliau atsiduria galutiniame produkte ir yra eksportuojami į JAV jau iš kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos. Veikia ir rinkos dėsniai, pavyzdžiui, euro / dolerio kursas, kaina žaliavų rinkose ir pan. Taip pat – ir sektoriniai, įmonių veiksniai, pavyzdžiui, jeigu trąšų gamintojai veikia mažesniu pajėgumu ir tiesiog pagamina mažiau žaliavos, eksportas sumenksta.

Geriausia būtų žiūrėti į didžiausias eksporto kategorijas ir jų dinamiką – mineralinį kurą (26 proc. dalis nuo viso lietuviškos kilmės eksporto į JAV), įvairius chemijos produktus (13 proc.), baldus (12 proc.), trąšas (8,4 proc.), optikos priemones (7,5 proc.). Nepasakyčiau, kad žvelgiant į eksporto dinamiką, galime matyti labai didelę tiesioginę muitų įtaką į JAV“, – dėstė ji.

Ryškesnis pokytis tik keliose kategorijose

„Eurostato“ duomenimis, Lietuva į JAV pernai eksportavo prekių už 1,751 mlrd. eurų ir tai buvo beveik 5,2 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo metu importas į Lietuvą iš JAV augo beveik 12 proc., iki 1,797 mlrd. eurų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais iš Lietuvos į JAV daugiausiai eksportuota įvairių alyvų, reagentų, baldų, trąšų, statybos reikmenų, vinių, fermentų, žmonių ir gyvūnų kraujo, rišiklių (chemijos pramonės produktų) ir lazerių (optinių prietaisų).

Didžiausias sumažėjimas fiksuotas reagentų (-39 proc.), vinių (-20 proc.) ir fermentų (-14 proc.) kategorijose. Tuo metų trąšų eksportuota 48 proc. daugiau, statybos reikmenų – 32 proc. daugiau.

Netiesioginis eksportas irgi svarbus

Vis dėlto, kaip pažymėjo I. Ilekytė, tiesioginis eksportas į JAV yra tik viena dalis, kita dalis – netiesioginis eksportas.

„Pavyzdžiui, kai šalies gamintojai gamina komponentus, detales automobiliams, vėliau šios dalys yra eksportuojamos į kitas šalis, o vėliau galutinis produktas (automobilis) pasiekia JAV. Matėme, kad paskelbus muitus, visos lietuviškos kilmės eksporto augimo apimtys tikrai sulėtėjo, o kai kurios kategorijos net ir pasiekė neigiamą teritoriją“, – LRT.lt sakė ji.

A. Izgorodinas taip pat sakė, kad Lietuva didesnį muitų poveikį jaučia per eksportą į Vokietiją ir Skandinavijos valstybes.

„Kitaip sakant, tie tiesioginiai skaičiai rodo ir daug visokiausių vienkartinių atsitiktinių užsakymų. Tikrai ne viską galima susieti su muitais“, – komentavo jis.

Tačiau ekonomistas sutiko, kad vienas aiškiai matomų aspektų yra reagentų, fermentų ir vinių eksporto kritimas

„Manau, tai susiję su muitais, nes visi farmacijos gaminiai yra tam jautrūs“, – sakė A. Izgorodinas.

Tiesa, ekonomistas pastebėjo, kad itin dideli (dešimčių procentų) pokyčiai turėtų būti nulemti ne tik muitų, bet ir to, kad ši prekyba ir anksčiau nebuvo tvari.

„Toks didelis kritimas sako, kad apimtys ten yra nedidelės. Kitaip sakant, nėra tragedijos. Nemažą dalį to kritimo kompensuoja tiekimas į kitas ES šalis. Vien dėl muitų poveikio negali kurios nors prekės eksportas nukristi 39 proc. Taip pasaulis neveikia“, – aiškino pašnekovas.

Poveikis ES ir JAV teismo sprendimas

„Eurostato“ duomenimis, D. Trumpo muitai pernai nesumažino JAV ir ES prekybos deficito. Eksportas į Ameriką didėjo 3,4 proc. iki 553,985 mlrd. eurų, o importas į Europa – 4,8 proc., iki 354,354 mlrd. eurų.

G. Ilekytė komentavo, kad muitų įtaka geriausia pasimato žvelgiant į visos ES eksportą į JAV pagal sektorius.

„Pastebima, kad sektoriai, kuriems yra įvestas didesnis JAV muitas, tikrai patyrė pastebimą eksporto sumažėjimą. Pavyzdžiui, geležies eksportas į JAV iš ES krito maždaug trečdaliu. Muitai geležiai siekia 50 proc. Visgi, apskritai matome, kad visas eksportas į JAV nesumažėjo. Viena to priežasčių yra ta, kad muitai prekėms iš Kinijos ar kitų šalių buvo didesni nei ES.

ES eksporte į JAV dominuoja plienas, aliuminis ir automobiliai – sektoriai, kuriems taikomi kiti, sektoriniai muitai, jie lieka galioti po Aukščiausiojo Teismo sprendimo“, – sakė ji.

Kaip žinoma, JAV ir ES pernai vasarą pasiekė prekybos susitarimą, pagal kurį daugumai į Amerika eksportuojamų prekių nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo ne didesni kaip 15 proc. tarifai.

Tačiau JAV Aukščiausiasis Teismas šiemet vasarį priėmė sprendimą, kad D. Trumpo „Išsivadavimo dienos“ tarifai, įvesti nacionalinio saugumo pagrindais, peržengė prezidentui suteiktas galias ir yra neteisėti.

D. Trumpas į tai atsakė pareiškimu apie įvedamus naujus 10 proc. muitus daugumai į šalį importuojamų prekių. JAV prezidentas buvo užsiminęs ir apie 15 proc. dydį, tačiau šiuo metu yra įsigalioję 10 proc. tarifai.

Nauji 10 proc. muitai galios tik 150 dienų, todėl neapibrėžtumas dėl JAV prekybos politikos išlieka itin didelis.

G. Ilekytė komentavo, kad naujasis JAV 10 proc. bendrasis tarifas reiškia, kad kai kurie ES sektoriai susidurs su didesniais muitais, nei buvo sutarta susitarime su JAV, kai kurie atvirkščiai – mažesniais.

„Pavyzdžiui, vaistai ar lėktuvų dalys buvo išskirti, kaip tie produktai, kuriems pagal susitarimą papildomi muitai neturėjo būti taikyti, visgi, po JAV teismo sprendimo jiems įsigalioja papildomas 10 proc. muitas. Reiktų nepamiršti, kad daugeliui prekių įsigalioja papildomas 10 proc. muitas „ant viršaus“ jau turėto „most favoured nation“ muito.

„Bloomberg“ skaičiavimai rodo, kad 4 mlrd. eurų vertės eksporto iš ES susidurs su didesniais muitais, nei anksčiau sutartoje sutartyje, kur muitai neviršijo 15 proc. Taigi, Europai ir Lietuvai šis pokytis yra nenaudingas. Tą jau girdime ir ES lygiu – Europos Parlamentas kol kas atsisako ratifikuoti anksčiau priimtą susitarimą. Iš vienos pusės dėl to, kad muitai kai kurioms prekėms išauga, iš kitos pusės dėl to, kad atsiranda didelis neapibrėžtumo faktorius – dabartinis 10 proc. muitas yra laikinas, tad nėra aišku, kas lauks po to“, – sakė ji.

Tuo metu A. Izgorodinas abejojo, ar JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas itin pakeis žaidimo taisykles.

„10 ar 15 proc. muitai – ir vienas, ir kitas nėra didelis. Aišku, kuo mažesnis, tuo geriau. Tačiau manyčiau, kad 10 proc. muitas yra visiškai įkandamas. Neturėtų padaryti labai didelio poveikio.

Kiek žinau, dabar muitų kompensavimas vyksta 50 / 50. T. y. pusę muito kompensuoja JAV pusė, pusę – Europos eksportuotojai. Po 5 proc. iš pelno maržos atkrenta, kas nėra dramatiški skaičiai“, – pasakojo jis.

Ekonomisto teigimu, tiek Lietuvos, tiek visos Europos ekonominis ciklas šiuo metu stiprėja, o muitų poveikį kompensuoja augantis vidaus vartojimas.