Per trejus metus – 52 milijonai eurų. Tokią sumą Lietuvos gyventojai ir įmonės atidavė sukčiams. Ir, jei ne bankų, mobiliojo ryšio bendrovių ir teisėsaugos pastangos, suma būtų bent dvigubai didesnė. Premjerė paskelbė, kad kova su sukčiais tampa vienu iš prioritetų šalyje. Lietuvos bankas parengė daugiau nei 20 įstatymo pakeitimų, kaip sumažinti pinigų išviliojimo mastą – bankams kiltų naujų pareigų. Tarp siūlymų – kad įtartini mokėjimai būtų stabdomi ir kad žmonės galėtų susigrąžinti nusikaltėliams jau pervestus pinigus. Bankai dalį galimų naujovių giria, bet priekaištauja, kad Lietuva su jomis skuba labiau nei visos kitos ES šalys. Tačiau ir tokia skuba jau nespės apsaugoti pensijų fonduose kauptus pinigus atsiimsiančių žmonių.
Masiškai pinigai bus pervedami balandį, o pirmieji jau gavę kauptas lėšas skundžiasi neregėta skambučių ataka.
Prieš mėnesį pranešta apie pirmą pensijų reformos auką – žmogus sukčiams atidavė atsiimtus keliolika tūkstančių eurų.
Sukčių apgultų pensininkų artimieji svarsto, ar tai – atsitiktinumas, ar duomenys nuteka.
Keisti sutapimai
Sunki sveikatos būklė ir penkeri metai iki pensijos – tai priežastys, dėl kurių žmonės privačiai kauptus pinigus gali atsiimti anksčiau nei juos gaus visi kiti, norintys pasitraukti iš antrosios pakopos fondų.
Visa suma per sausį pervesta 12 tūkst. tokių žmonių.
Dar 17 tūkst. žmonių atsiėmė ketvirtadalį lėšų.
Visus pinigus iškart atgauna tie, kam sukako pensinis amžius, jei sukaupta suma neviršija 16 tūkst. 700 eurų.
Tarp tokių pensininkų – ir viešintis nenorinčio Andriaus mama.
Vyras pasakoja: kai tik pinigai gauti, prasidėjo masinė sukčių ataka.
„Per pirmą dieną, kai pavedimas įkrito į sąskaitą, paskambino 20 kartų. O kitą dieną skambino 18 kartų. Suskaičiavom. Ir tie telefonų numeriai, tradiciškai, kaip „sukčiai“ daro – trys skambučiai iš eilės per 10 sekundžių. Niekada taip nebuvo. Paskambindavo, bet taip intensyviai tai tikrai niekada nebuvo“, – kalbėjo Andrius.
Vyras sako, mama pasijuto labai nesaugiai – apėmė jausmas, kad yra svetimų, kurie žino apie atsiimtas lėšas.
„Na, ir mes taip susiejom, kad galbūt vyksta prekyba duomenim kažkuriuo tai metu. Kas parduoda, ar bankas, ar fondas. Mama dabar ten sėdi visa nerami, kad kažkas kažką žino ar kažkas kažkur dalinasi. Tai klausimas, kaip su ta duomenų apsauga“, – svarstė vyras.
Duomenų apsaugos inspekcija sako negavusi nė vieno pranešimo, kad būtų nutekėjusi informacija ar iš bankų, ar pensijų fondų.
Bet, inspekcijos teigimu, gali būti, kad patys žmonės, to net neįtardami, iš anksto sukčiams atskleidė, kada ketina atsiimti kauptas lėšas.
Piktavaliai šiai situacijai irgi ruošėsi ir gali būti, kad pasinaudojo jau turima informacija, pavyzdžiui, surenkama tariamos apklausos metu ar pačiam asmeniui suvedus duomenis į apgaulingus puslapius. Taip pat neatmetame, kad tai gali būti atsitiktinumas.
„Tokios istorijos priešingai rodo, kad sistema veikia nepriekaištingai. Jeigu atsiranda tik tai vos tokie pavieniai keletas atvejų. Todėl, kad reikia suprasti, vien per sausio mėnesį, „Sodros“ duomenimis, pinigai pasiekė daugiau nei 30 tūkst. žmonių“, – statistika dalijosi Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas.
Imasi prevencinių priemonių
Įtartinus skambučius blokuoja mobiliojo ryšio operatoriai, dar iki žmogui atsiliepiant.
Vien „Telia“ pernai užblokavo 15 milijonų tokių skambučių.
Bankai, kredito unijos tikrina, ar sutampa pinigus gaunančio žmogaus sąskaitos numeris ir vardas, pavardė.
Pernai taip apsaugota apie 70 proc. lėšų, į kurias buvo nusitaikę sukčiai. Bet iš gyventojų vis tiek išviliota daugiau nei 20 milijonų eurų.
„Apie 70 proc. atvejų jau yra sugaudoma. Bet matant skaičius, kad vis tiek 20 milijonų nuteka sukčiams, tai, matyt, tų 70 proc. neužtenka“, – kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
„Tai kaip gaisras. Sukčiavimo apimtys, kurias jūs pristatėte, tai kaip plintantis gaisras“, – komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Rengia pakeitimus
Lietuvos bankas parengė dvi dešimtis įstatymų pakeitimų.
Tarp jų – galimybė žmogui susigrąžinti sukčiui jau pervestus pinigus. Bankai galėtų juos nurašyti iš gavėjo sąskaitos.
„Šiandien, jeigu mato bankas, kad sukčiaus sąskaitos yra pinigai, jisai negali jų paliesti. Reikia per visas teisines procedūras praeiti. Tai po šių įstatymų įsigaliojimų, bankas galės tiesiog greičiau paimti pinigus ir grąžinti žmogui“, – kalbėjo Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Žmogus galėtų pasirinkti, ar jo pavedimai – momentiniai, ar įprasti.
Jeigu bankas nesustabdytų įtartino mokėjimo, turėtų atlyginti žmogui jo patirtus nuostolius.
Būtų aiškiau apibrėžta, kas yra mokėjimo patvirtinimas. Ar tai padarė pats sąskaitos savininkas sava valia, ar kas nors iš šalies, išviliojęs prisijungimo duomenis.
„ Įstatymų pakeitimuose aiškiai būtų nustatyta, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba ji buvo atlikta be kliento sutikimo“, – aiškino G. Šimkus.
„Šie pasiūlymai, kurie šiandien buvo pristatyti, tai kalba daugiausiai apie taip vadinamą fišingą. Tai yra suklastotos SMS žinutės, elektroniniai laiškai ir taip pat telefoninis sukčiavimas“, – pridūrė E. Čipkutė.
Bankų asociacijos vadovė sako, dėl kai kurių siūlomų naujovių žmonėms bus sunkumų, pavyzdžiui, nelikus galimybės akimirksniu pasididinti limitą.
„Pakeitimai numato, kad bus 4 val. atšalimo laikotarpis. Kas reiškia, pasididinai, bet įsigalios po 4 val. Tai šitą žmogus pajaus. Gali tam tikrais atvejais būti kaip ir nepatogumo, jeigu žmogus apsiperka ir tuo metu nori pasididint – negali“, – teigė E. Čipkutė.
Dalis pakeitimų įsigaliotų kitąmet, kita dalis – šiemet, rudenį.
Antrosios pakopos pensijų pinigai, pareiškusiems norą nutraukti kaupimą, bus pervedami balandį. Prašymus per sausį pateikė 300–ai tūkst. žmonių.
„Visada yra klausimas, ar ne per vėlai. Bet, man atrodo, kad geriau spręsti klausimą, negu nespręst jo visai“, – svarstė I. Ruginienė.
Premjerė sako, tai bus ne pabaiga. Žada dar griežtinti baudžiamąją atsakomybę už finansinius nusikaltimus.
Likvidavo sukčių centrą
Šią savaitę baigta sėkminga tarptautinė teisėsaugos operacija. Klaipėdos pareigūnai, kartu su Latvijos ir Ukrainos likvidavo sukčių skambučių centrą Dnipro mieste.
Nusikaltėlių grupė per socialinius tinklus žmones viliojo investuoti į kriptovaliutas, žadėjo didelius pelnus.
Tyrėjai nustatė, kad Lietuvos ir Latvijos piliečiai prarado per 160 tūkst.
„Dnipre buvo atlikta per 30 kratų ir sulaikyta 11 įtariamųjų asmenų. Tai tarptautinė nusikalstama grupė, kuri vykdė tarptautinius sukčiavimus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pagal šiandien turimus duomenis“, – apie įvykius kalbėjo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Ramūnas Sarapas.
Bet tarptautiniai sukčiai iš kitų šalių su Lietuvos gyventojais ruošiasi kalbėti sklandžia lietuvių kalba. Dabar lietuviškai pokalbis tik pradedamas, dažnai dirbtinio intelekto sugeneruotu balsu ir tekstu. O tęsiamas – rusiškai.
Darbuotojų paieška užsiimančios vienos agentūros vadovas neseniai pranešė gavęs siūlymą rasti lietuvių, kurie sutiktų persikelti gyventi į Turkiją, dirbti skambučių centre ir vilioti tautiečių pinigus.
