Šiltnamiuose įsibėgėja agurkų skynimas. Augintojai sako, šiemet dėl itin šaltos žiemos užauginti daržoves šiltnamiuose kainavo pustrečio karto brangiau. Išbandymas – ne tik šaltis, bet ir gausus sniegas, apgadinęs šiltnamių konstrukcijas.
Kėdainių rajone šiltnamiuose jau ne pirmus metus agurkus skinančios Romos vežimėlyje viena dėžė keičia kita. Tempas ir priskinami kiekiai, sako skynėja, nuo dabar didės su kiekviena saulėta diena.
6-iuose hektarų ploto šiltnamiuose buvo pasodinta apie 150 tūkstančių agurkų daigų. Derlių davė ne visi. Daigiai sodinti sausio pabaigoje per pačius šalčius. Skaičiuojama, kad daugiau nei 500 daigų sušalo.
Tie, kurie šalčius atlaikė, šiemet augo lėčiau. Agurkui reikia maždaug 22 laipsnių temperatūros, tokios per didžiuosius šalčius visomis dienomis palaikyti nepavyko.
„Laikėm net 17 laipsnių dieną ir naktį, augimas prie tokios temperatūros minimalus, tiesiog egzistuoja, paauga iki 5 centimetrų, bet kadangi buvo saulės, tai saulės šviesa leido truputį greičiau užauginti“, – aiškina „Agrošiltnamių“ agronomas Jonas Valevičius.

Augintojai skaičiuoja, kad energetinės sąnaudos šiemet išaugo pustrečio karto. Šalčiausiomis dienomis organizuoti budėjimai naktimis, nuolat stebėta, ar temperatūra nekrinta. Išsijungus šildymui, tereiktų ir valandos, kad derlius būtų prarastas.
„Tikslas buvo išgyventi tą laikotarpį. Problemų buvo ir su biokuru, trūkinėjančios tiekimo grandinės, kada visos katilinės pasileido, biokuro trūkumas atsirado, automatiškai kilo kainos, netgi buvo tokių situacijų, kada ne kainoje esmė“, – teigia Šiltnamių asociacijos vadovas Paulius Andriejavas.
Išbandymai – ir storas sniego sluoksnis, nuklojęs šiltnamių stogus.
„Nuo didelio sniego svorio turėjom ir stiklų dūžių, stiklas dužo, šiluma išėjo, vėl viską reikia greitai padaryti, turim papildomų nuostolių šildant“, – pripažįsta „Kietaviškių gausos“ generalinis direktorius Gintaras Martinkėnas.

Augintojai sako, kad žiemą teks skaičiuoti didesnius nuostolius, tačiau pirkėjams kainos žymiai neturėtų keistis.
„Kainos negalime padaryti tokios, kokia yra savikaina, bet kokiu atveju, kažkiek galima žiūrėti į rinką, bet kainą, be abejo, didina“, – teigia G. Martinkėnas.
Kainų problemą, anot daržovių augintojų, išspręstų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Kai kurie politikai ne vienus metus siūlo šviežioms daržovėms, vaisiams ir uogoms taikyti tik 5 procentų mokestį.
„Tikimės, kad PVM mažinimas amortizuos vartotojų kainas prekybos tinklo lentynose, tai yra, kad vartotojas pajaus naudą, galės įsigyti daugiau daržovių mažesne kaina“, – kalba Daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.

Ar dėl šalčių nukentėjo rudeninis daržovių derlius, anot Daržovių augintojų asociacijos, paaiškės ūkininkams atvėrus saugyklas. Stambesniuose ūkiuose, turinčiuose modernias klimato kontrolės sistemas, problemų neturėtų būti, tačiau kituose dalis daržovių galėjo ir sušalti.





