Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naujovę: jei susirgote lengvai, pirmąsias dvi dienas dėl nedarbingumo pagal naują tvarką būtų galima tartis ne su gydytoju, o tiesiogiai su darbdaviu. Darbdavys turėtų išleisti dviejų dienų nedarbingumo ir apmokėti dvi ligos dienas, o jei per jas nepasveikstama, nuo trečios dienos dėl nedarbingumo jau siūloma kreiptis į gydytoją.
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas teigia, kad diskusijos dėl nedarbingumo tvarkos atnaujinimo prasidėjo dar pavasarį, sulaukus gydytojų atsiliepimų, jog dėl nedarbingumo pažymėjimo besikreipiantys žmonės dažniausiai jaučia lengvus simptomus, todėl rimtesnėmis ligomis sergantiems pacientams tampa sunkiau patekti pas gydytojus.
„Gydytojams reikia tam skirti laiko, o ir pacientams nepatogu, nes kartais jie daug greičiau pasveiktų, jeigu tiesiog pabūtų namuose, išgertų arbatos, užuot keliavę į gydymo įstaigą ir atgal ir dar pakeliui susirgę rimtesne liga. Tai tiek dėl sveikatos, tiek dėl eilių, tiek dėl tų pacientų šita tvarka buvo pradėta rengti“, – LRT RADIJUI sako sveikatos apsaugos ministrės patarėjas.
Pasak jo, šiuo atveju dabartinė tvarka, kai darbdavys apmoka pirmas dvi nedarbingumo dienas, nesikeistų, tačiau darbdavys taip pat turėtų teisę pareikalauti darbuotojo apsilankyti pas gydytoją ir gauti nedarbingumo pažymėjimą.
„Baiminamasi, kad dalis žmonių gali pradėti piktnaudžiauti, apsimesti, jog serga, nors darbdavys aiškiai mato arba žino, pažįsta tą žmogų ir galvoja, kad greičiausiai taip nėra. Tai vis tiek ta galimybė išliktų, kad darbdavys jaustųsi saugesnis. Iš tų, kuriais pasitikima, nereikalautų pažymėjimo, o iš darbuotojų, kuriais pasitikėjimas mažesnis, paprašytų“, – komentuoja N. Černiauskas.
Anot laikinosios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Dalios Jakutavičės, ši tvarka būtų grįsta darbdavio ir darbuotojo tarpusavio pasitikėjimu.
„Ši sistema labai priklausytų nuo to, kiek abi šalys viena kita pasitiki, nes darbdavys kaip ir neturėtų teisės išsamiai klausinėti, kas darbuotojui nutiko su jo sveikata ir kokia čia dabar ta diagnozė. Tiesiog darbuotojui paskambinus ir pasakius, kad jis blogai jaučiasi ir jam reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, darbdavys turėtų arba sutikti, arba prašyti, kad darbuotojas vyktų į gydymo įstaigą“, – sako D. Jakutavičė.
„Pirmą kartą, kai profesinėms sąjungoms buvo pristatyta ši idėja, mes gana skeptiškai į tai žiūrėjome. Paskui labiau pasigilinome į užsienio praktiką, į pasiūlymą. Sveikatos apsaugos ministerija pati šiek tiek koregavo tą pasiūlymą. Tai dabar manom, kad yra surastas optimalus variantas“, – priduria ji.
D. Jakutavičė pažymi, kad dabartinė tvarka taip pat numato galimybę darbdaviams išleisti darbuotojus namo ligos ar kitais atvejais.
„Pagal kolektyvines sutartis egzistuoja tam tikras sutartas skaičius dienų, kai darbuotojas blogai jaučiasi arba tiesiog turi kitų svarbių reikalų ir tada kreipiasi, kad norėtų pasiimti pagal kolektyvinę sutartį tam sutartą dieną, o darbdaviai išleidžia“, – aiškina laikinoji Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Ji ramina, kad kreipiantis į darbdavį dėl nedarbingumo nereikės jam išsamiai nupasakoti ligos simptomų ir kitų su sveikatos būkle susijusių aspektų.
„Į darbdavį reikės kreiptis skambučiu arba raštu – parašyti SMS ar elektroninį laišką ir pasakyti, kad žmogus blogai jaučiasi. Pasakoti kaip gydytojui, kas nutiko, tikrai nereikės, nes duomenys apie žmogaus sveikatą yra ypatingi duomenys ir ne visiems reikia viską žinoti. Čia ir bus ta ploniausia riba, kai žmonės galbūt nesupras, jog jiems nereikės taip išsamiai pasakoti, kas nutiko, o darbdaviui nereikės išsamiai klausinėti, ar gerklę skauda, ar nugarą, ar dar kažką“, – pabrėžia D. Jakutavičė.
Jos teigimu, darbdavys turėtų pasitikėti savo darbuotoju, jei jis pranešė, kad serga.
„Darbuotojui kreipusis raštu, darbdavys atsako per valandą, kad kreipsis į „Sodrą“ ir sutvarkys jo nedarbingumo dienas, o trečią dieną, jeigu darbuotojui negerėja, paprašo jo kreiptis į gydytoją. Tai tokia tvarka idealiu atveju turėtų būti“, – sako D. Jakutavičė.
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas N. Černiauskas taip pat akcentuoja, jog pagal naują tvarką darbdavys turėtų įsipareigojimą „Sodros“ sistemoje pažymėti, kada pradedamos skaičiuoti nedarbingumo dienos, darbuotojui pranešus apie ligą.
„Tada trečią dieną darbuotojas nueis pas šeimos gydytoją ir jeigu gaus trečią dieną nedarbingumo pažymėjimą, „Sodros“ sistemos matys, kad pirmas dvi dienas užregistravo darbdavys ir jau nuo trečios dienos eitų „Sodros“ mokėjimai“, – pažymi ministrės patarėjas.
Anot jo, norint, jog tokia tvarka pradėtų veikti, pirmiausia reikia Seimo pritarimo ir darbdavių ir profesinių sąjungų palaikymo.
„Jeigu viskas seksis gerai, mes tikimės, kad pavasarį [įstatymo projektas] bus pateiktas Seimui svarstyti. Jeigu pavyks, nuo kitų metų galėtų įsigalioti, nes įsigalioti irgi daug laiko reikia. Reikės ir darbdaviams pasiruošti, ir „Sodros“ sistemą pakeisti. Tai tie techniniai darbai užtrunka“, – teigia N. Černiauskas.
Pasak ministrės patarėjo, jei naująja tvarka niekas nesinaudotų, tai reikštų, kad įstatymas yra nefunkcionalus, todėl pirmiausia pokyčio sėkmė bus matuojama pagal sistemos naudojimą. Taip pat būtų stebima, kaip keičiasi nedarbingumo dienų skaičius per metus arba bent jau pirmosios dvi dienos.
„Jeigu matysime, kad nedarbingumo dienų arba mažėja, arba nedaugėja, vadinasi, žmonės nesimuliuoja, neapgaudinėja, kad tikrai fiksuojami realūs susirgimo atvejai. Kadangi šita tvarka laikoma efektyvesne negu ėjimas pas šeimos gydytoją, tai reikštų, kad tiek sveikatos sistema, tiek visuomenė kaip ir bendrai sutaupo“, – pažymi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Paklaustas, ar ši tvarka galiotų darbuotojams ir susirgus jų vaikui, N. Černiauskas atsako, kad, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, sistema iš pradžių būtų taikoma tik darbuotojo ligos atveju.
„Neaišku, kiek tie baiminimaisi [dėl piktnaudžiavimų] yra pagrįsti, bet galvojame, kad geriau pradėti nuo siauresnės aibės, nuo ligos dienų, o paskui, jeigu pasiteisins, galime plėsti“, – pabrėžia jis.
