Valstybės kontrolei pareiškus, kad valstybės rezervas sudaromas ir tvarkomas netinkamai, o premjerei siūlant daugiau produktų jam pirkti iš ūkininkų, vienos už rezervą atsakingų institucijų – Žemės ūkio ministerijos vadovas sako tokį siūlymą vertinantis palankiai, tačiau tam reikia daugiau pinigų.
„Tai aš (siūlymą pirkti produktų iš ūkininkų – BNS) vertinu palankiai, bet tam, kad pirktume, tada reikia turėti ir pinigų. Nes dabar realiai pagal deleguojamus pinigus mes galime tik rezervuoti. Supraskime, kad rezervuoti pas ūkininką grūdus yra neefektyvu. (...) Dabar mes neturime to grūdų rezervo, mes rezervuojame geriau miltus ar produktą galutinį, kurį gali iš karto ir naudoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras Andrius Palionis.
„Galima daryti miksą, bet viskas priklauso nuo finansinių išteklių. Suprantame, kad yra krašto gynyba prioritetas ir turėtumėme tuos pinigus skirti krašto apsaugai“, – pridūrė jis.
Anot A. Palionio, šiemet maisto rezervui skirta 2,634 mln. eurų, tačiau kiek papildomų lėšų reikėtų pirkti produktų iš ūkininkų, ministras neatsakė: „Viskas priklauso santykyje: kiek jūs norite rezervuot produktų, kiek jūs norite nupirkti ir laikyti.“
Ministro teigimu, gavus didesnį finansavimą „galima svarstyti apie miksą“, kuomet dalis produktų būtų rezervuojama, o kita dalis – perkama iš ūkininkų, tačiau tam reikėtų sandėlių, kurių valstybė dabar neturi.
„Su mielu noru rezervuotume maisto produktus ir juos įsigytume, bet tada reikėtų žymiai daugiau ir pinigų, ir kitas dalykas – mes neturime kur sandėliuoti. Lygiai taip pat turėtume kažkur pirkti sandėlius ir mokėti už sandėliavimą. Tai tie rezervavimo kaštai realiai praktiškai atitinka sandėliavimo kaštus“, – aiškino A. Palionis.
Anot jo, valstybės maisto rezervas dabar kaupiamas: „Negaliu visko atskleisti, kadangi tai yra riboto naudojimo (informacija – BNS), bet yra planai pagal metus, kiek turi sukaupti, rezervuoti – tą ir vykdome (...). Nesakyčiau, kad yra spraga.“
BNS rašė, kad premjerė Inga Ruginienė siūlo keisti valstybinio maisto rezervo tvarką ir daugiau produktų pirkti iš ūkininkų, o baigiantis jų galiojimui – aukoti nepasiturintiems. Anto jo, taip norima mažinti maisto švaistymą, taip pat skatinti vietos verslus ir ūkininkus bei teikti pagalbą nepasiturintiems.
Pasak žemės ūkio ministro, I. Ruginienė pavedė Maisto tarybai įvertinti, koks galėtų būti perkamų ir rezervuojamų produktų santykis, kokie produktai tai galėtų būti ir kiek jie kainuotų.
Premjerė bei Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad nuo šiol maistas valstybės rezervui bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų.
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą. Už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms Valstybės kontrolė pateikė 16 rekomendacijų.
A. Palionio teigimu, tik viena rekomendacija yra susijusi su ministerijos funkcijomis: „Rekomendacija yra susijusi su jau įsigytų rezervuotų sutarčių administravimu ir apžiūra, o ne su įsigijimu.“
Klišonis apie Valstybės kontrolės auditą: maisto rezervui savivaldybėms trūksta lėšų ir tinkamų patalpų
Valstybės kontrolei pareiškus, kad savivaldybės nekaupia maisto galimos krizės bei grėsmės valstybei atveju, Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, jog savivaldai tam trūksta finansavimo ir tinkamų patalpų.
„Problemų dėl jo (maisto atsargų sandėliavimo – BNS) yra keletas. Viena iš tų problemų yra finansiniai dalykai – ne visuomet yra gaunami finansai maisto atsargų kaupimui. Kita problema yra tinkamas patalpų turėjimas (maisto – BNS) laikymui“, – LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė A. Klišonis.
A. Klišonis teigia, jog dėl lėšų trūkumo visiškai aprūpinti gyventojus maistu tris dienas negalėtų nė viena savivaldybė.
„Taip, nė viena savivaldybė šiuo metu negalėtų tinkamai pasirūpint (maistu – BNS)“, – BNS teigė Plungės meras A. Klišonis.
Jis pateikė Plungės pavyzdį – mobilizacijos užtikrinimo planams savivaldybei, kurioje gyvena 33 tūkst. žmonių, skiriama 20 tūkst. eurų per metus.
„Mobilizacijos užtikrinimo planams metams yra skiriama 20 tūkst. eurų, čia yra visoms mobilizacijos užduotims vykdyti. Maisto savivaldybės trims dienoms turėtų turėt rezervą. Vien mūsų savivaldybėje yra 33 tūkst. gyventojų“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas.
Anot jo, iškilus realiai grėsmei lėšų poreikis viršytų šimtus tūkstančių eurų: „Jeigu dar papildomai evakuacijai numatomi (pinigai – BNS) ir kiti visi dalykai, tai skaičiai yra didžiuliai – sumos, kurios yra skaičiuojamos turbūt šimtais tūkstančių eurų, o ne 20 tūkstančių.“
Pasak savivaldos atstovo, sutartis su „Maisto banku“ arba maisto gamintojais dėl jo rezervavimo turi tik dalis savivaldybių.
„Dalis savivaldybių turi sudarę sutartis tiek su gamintojais, tiek su „Maisto banku“, turbūt koks ketvirtadalis. Bet ar sutartis su „Maisto banku“ leis užtikrinti galimybę aprūpinti gyventojus maisto produktais? Aš turiu abejonių. „Maisto bankas“ yra ta institucija, kuri dalina maisto produktus. Kiek ji jų sukaupia labdaros būdu ar kažkaip kitaip, tie skaičiai nėra dideli“, – kalbėjo A. Klišonis.
Paklaustas, kodėl savivaldybės nesudaro maisto rezervavimo sutarčių ar maisto gamintojais ir prekybininkais, A. Klišonis sako, kad tam nėra pakankami lėšų.
„Toks modelis gali būti taikomas, tačiau tam reikia turėti ne teorines sutartis, bet faktinį dalyką. Šalia mūsų (Plungės – BNS) yra kelios įmonės, kurios gamina labai dideliais kiekiais žuvies produktus, bet jų laikymui reikalingos atitinkamos sąlygos ir tai yra didžiuliai kaštai“, – sakė Plungės meras.
Pasak Valstybės kontrolės, dabar numatyta, kad iškilus grėsmei valstybės saugumui, pirmąsias tris dienas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, tačiau auditas parodė, kad jos šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.
Valstybės kontrolieriai taip pat pabrėžia, kad tvarka, kai maisto atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, grindžiama mažesnėmis sąnaudomis, bet kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.
Premjerė Inga Ruginienė bei Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį teigė, kad nuo šiol maistas valstybės rezervui bus perkamas tiesiai iš Lietuvos ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai bus perduotas nepasiturintiems.
BNS dar 2022 metais rašė, jog tuometinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuva turi užpildytą valstybinį maisto rezervą.
2022 metų pavasarį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, susijusius su rezervo išplėtimu, ir leido jį kaupti ne tik valstybės valdomose, bet ir privačiose įmonėse su tam tikromis garantijomis. Tikėtasi, kad tai išplės ir paįvairins rezervą.
Kiek sutarčių ir su kokiais tiekėjais pasirašoma, neskelbiama, nes tai riboto naudojimo informacija.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas yra sakęs, kad sutarčių skaičius netenkina, todėl ketinama imtis tam tikrų pakeitimų.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, rezervo sąraše yra makaronai, kruopos, daržovių ir mėsos konservai, miltai, geriamasis vanduo ir kiti produktai. Anksčiau daug metų dalį rezervo – grūdus, druską ir cukrų – kaupė bendrovė „Jonavos grūdai“, tačiau nuo 2023 metų rudens ji to nebedaro.
