Mažinant paramą už įrengiamas saulės elektrines, dalis montuotojų dingsta iš verslo žemėlapio, su jais neįmanoma susisiekti. Ekspertai sako, kad tai natūralu – Vyriausybės planas dėl vartotojų beveik pasiektas.
Energetikos ministerijos sprendimas sumažinti paramą už įrengtas saulės elektrines sukėlė nepasitenkinimo bangą. Dalis gyventojų, investavusių į elektrines, teigia, jog jaučiasi apgauti. Pokyčius pajuto ir elektrinių įrengėjai, su kuriais jau nebeįmanoma susisiekti, nes telefonai išjungti – darbų paklausa sumažėjo ir laukiama bankrotų.
Kaunietis Kostas sako įsirengęs ličio baterijas saulės elektrinėje. Tai padarė dar tada, kai galiojo senos taisyklės.
„Aš pasistačiau saulės elektrinę turbūt vienas iš pirmųjų Lietuvoje. Tai buvo 2018 metai. Tada buvo taip, kad tu kreipiesi dėl paramos, jei atitinki visus kriterijus, gauni patvirtinimą ir tada daraisi viską ramiai. Tai taip ir padarėm, viskas pasiteisino. Dabar pusę metų stebėjome situaciją, kas liečia energijos kaupiklius. Nusprendėme įsirengti [ličio kaupiklius], brangesnius truputėlį, kadangi jie techniškai geresni. Pasiskaičiavome, pamatėme, kad sistema veikia. Dalis žmonių pažįstamų pasidarė ir gavo paramą. Tada mes su kolegomis irgi nusprendėme pasidaryti“, – pasakoja Kostas.
Nusprendęs investuoti pinigus kaunietis juos išsiėmė iš kitų verslų ir tikėjosi gauti žadėtą kompensaciją.
„Išsiėmėm tuos pinigus iš kai kurių kitų vietų, kur buvo suinvestuoti, ir pasidarėme. Ir dabar laukėme skelbto konkurso, o 2 mėnesius nepilnai palaukę sužinome, kad pasikeitė sąlygos. Tai labai nemalonu“, – nusivylimo neslepia Kostas.
Jis skaičiavo, kad prarado tūkstančius eurų ir piktinosi, kad spėjo viską padaryti pagal seną tvarką, tačiau pinigų jau nebegaus.
„Prieš tai buvusiomis sąlygomis buvo galima tikėtis 5,7 tūkst. eurų kompensacijos, dabar bus galima tikėtis 2 550 eurų kompensacijos. Skirtumas yra 3 150 eurų“, – sako kaunietis.
Paskelbus, kad parama žymiai sumažinta, saulės elektrines įrenginėję montuotojai ėmė dingti iš verslo žemėlapių. Bendrovės „Solet“ rinkodaros skyriaus direktorius Edgaras Reut teigia, kad su kai kuriais iš jų jau neįmanoma susisiekti.
„Sumažėjus paramai, matome situaciją, kad yra atsitraukiančių žaidėjų – tarp jų ir UAB, ir individualios veiklos, ir mažosios bendrijos. Pavyzdžiui, subrangovai, su kuriais anksčiau dirbdavom, tampa nebepasiekiami – telefonai, elektroniniai paštai išjungti“, sako E. Reut.
Saulės elektrinių montavimu užsiimančios įmonės atstovas pasakojo, kad Lietuvoje kartojasi 2012 metų scenarijus, kuomet parama mažinta panašiai.
„Buvo skatinamos 30-ies kW elektrinės <...>. Tada tų įmonių labai daug atsiradę buvo. Bet vos skatinimas pradingo, liko tik keletas įmonių, veikiančių toje pačioje srityje“, – pažymi jis.
Pasak E. Reut, lietuviai, sužinoję apie paramą, itin aktyviai pradėjo įrenginėti elektrines.
„Labai panašią situaciją ir dabar matome, kad buvo labai dideli skatinimai. Ir santechnikai, ir paprasti elektrikai, ir statybininkai – kas netingėjo, tas elektrines montavo“, – teigia „Solet“ atstovas.
Tačiau, anot jo, dabar žmonės gerai pagalvos, ar investuoti savo pinigus.
„Dabar, kai parama sumažėjo, yra jau logiškas tas skatinimas, priverčia pagalvoti investuojant savo pinigus, ar tikrai tai geras sprendimas, ar verta investiciją daryti, kokią įrangą pasirinkti“, – pastebi E. Reut.
Kaunietis Kostas sako, kad liko šimtai žmonių, kurie investavo į elektrines, jas sumontavo, tikėdamiesi paramos. Tačiau pinigų beveik neliko, o į likusius pretenduoja ir montavę seniau, ir nauji montuotojai.
„Tikimybė, kad gausi tuos 2,5 tūkst. eurų, lygi nuliui. Išsibarstė pinigai per greitai. Tada buvo skirta vien 8 milijonai eurų paramos. O dabar visiems 2026 metams yra skirta 4 milijonai eurų. Liko 500 žmonių iš tų, kas tada pavėlavo, tada koks tūkstantis, kas pasidarė iki Naujų metų ir dar visi tie, kurie darysis šiais metais ir visi turės tilptis į 10 kartų mažesnę sumą negu pernai“, – pabrėžia Kostas.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas neabejoja, kad sumažinus paramą padaugės bankrotų.
„Tiesiog nebus tiek darbo ir rinka natūraliai trauksis. Ir trauksis tie, kurie buvo laikini, neturi ilgalaikės strategijos ir panašiai. Arba keis savo veiklą, arba uždarys įmones. Šiuo atveju ir pirkėjams reikėtų pagalvoti, kad ne tik kaina yra lemiantis veiksnys, o kas bus po to, kai suges ta elektrinė ir reikės ją tvarkyti“, – teigia jis.
Be to, pasak A. Karazino, Vyriausybei nebėra poreikio išlaikyti tokią paramą, nes tikslai beveik pasiekti.
„Vyriausybė savo tikslus beveik pasiekė. Planas buvo iki 2028 metų 200 tūkst. gaminančių vartotojų turėti, o dabar ten jų yra beveik 80 tūkst. Tai dabartinė parama, kuri yra siūloma, iki 10 tūkst. eurų vartotojų papildomų galėtų pritraukti. Vyriausybei kaip ir nebėra prasmės tos paramos skirti. O kitas momentas – apskritai mes kalbame apie sumažėjimą darbų rinkoje“, – aiškina A. Karazinas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad parama mažinama, nes tam nebėra tiek pinigų.
„Dilema yra tokia: viena vertus, skirti paramą buvusio lygio gyventojams, bet tik dalis gyventojų galėtų tuo pasinaudoti. O kad ja galėtų pasinaudoti visi, įsirengę saulės elektrines, neišvengiamai turime mažinti paramos apimtis“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Šiemet saulės elektrinėms ir elektros kaupikliams Energetikos ministerija numatė skirti vos 24 milijonus eurų, kai pernai tam buvo skirta 95 milijonai. Mažinamos sumos ir gaminantiems vartotojams už saulės elektrinės galią bei elektros kaupiklių talpą.
