Didžiausi Lazdijų rajono darbdaviai planus prie Kapčiamiesčio steigti poligoną vertina skirtingai. Langų gamintojos „Pietų Megrame“ vadovas Rimas Megelinskas neabejoja, kad nauja karinė teritorija šioje vietoje atsiras. Savo ruožtu baldininkas, įmonės „Dzūko miškas ir mediena“ savininkas Romualdas Pašukonis sako, kad dėl to netektų savo žaliavos ir būtų priverstas užsidaryti.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lazdijų rajono savivaldybė, kurioje planuojama steigti Kapčiamiesčio poligoną – viena labiausiai nepasiturinčių Lietuvoje.
- Užsienio ir Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad kariniai poligonai gali tapti vietiniais ekonomikos varikliais.
- Dalis didžiųjų Lazdijų rajono darbdavių naują poligoną palaiko ir sako, kad Lietuvai ruoštis gynybai reikia darbais, o ne žodžiais.
- Kiti verslininkai norėtų, kad poligonas atsirastų šiek tiek atokiau, įspėja, kad pagal dabartinį planą netektų pragyvenimo šaltinio.
Lazdijų rajono savivaldybė – viena labiausiai nepasiturinčių Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai vidutinis darbo užmokestis čia siekė 1740 eurų (apie 1133 eurus į rankas) ir buvo 58 vietoje tarp 60 savivaldybių.
Gyventojų užimtumo lygis 2024 metais Lazdijų rajono savivaldybėje buvo prasčiausias visoje Lietuvoje, sudarė vos 46,7 proc. Palyginti, Vilniaus mieste šis rodiklis siekė 80,3 proc. Registruotas nedarbas Lazdijų rajone tais metais buvo 10,4 proc. (51 vieta tarp 60 savivaldybių).
Skaičiuojama, kad 2025 metais čia gyveno 16,8 tūkst. gyventojų, kurių medianinis amžius buvo 50 metų, veikė 285 įmonės.
„Lazdijų rajono savivaldybėje gausu ežerų, todėl plėtojamas vandens turizmas, poilsio paslaugos ir žvejyba. Taip pat aktyviai plėtojamas žemės ūkis ir maisto pramonė. Sparčiai vystomas kaimo turizmas pritraukia tiek vietinius, tiek užsienio svečius“, – situaciją komentavo Užimtumo tarnyba.
Didžiausi darbdaviai
„Sodros“ duomenimis, tarp daugiausia darbuotojų turinčių juridinių asmenų Lazdijų rajono savivaldybėje dominuoja biudžetinės įstaigos. Tai – savivaldybės sveikatos centras (pernai lapkritį turėjo 223 darbuotojus), savivaldybės administracija (190 darbuotojų), Motiejaus Gustaičio gimnazija (131), socialinių paslaugų centras (109).
2025 metais planuojamos Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto pajamos buvo 41,31 mln. eurų (didžioji dalis iš mokesčių ir dotacijų). Tuo metu planuojamos išlaidos sudarė 44,66 mln. eurų (daugiausia švietimui, ekonomikai, socialinei apsaugai).
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovų teigimu, naujas karinis dalinys Lazdijų rajonui būtų ekonomiškai naudingas.
„Tarptautiniai tyrimai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Latvijos aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais. Latvijos Adažių savivaldybėje, kurioje gyvena apie 23,6 tūkst. gyventojų (panašiai kaip Kėdainiuose), per vos 5 metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2,7 tūkst. naujų darbo vietų.
JAV prestižinės RAND korporacijos tyrimai Kanzaso valstijoje (2,9 mln. gyventojų – beveik kaip Lietuvoje) atskleidė, kad kiekvienas tiesiogiai išleistas doleris palaiko beveik 4 dolerių vertės papildomą ekonominę veiklą. Kariuomenės 1,31 mlrd. dolerių metinės išlaidos sukūrė dar 3,92 mlrd. dolerių ekonominę veiklą – iš viso 5,23 mlrd. dolerių poveikį. Svarbiausia, kad 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos palaikė beveik tiek pat – 41 033 civilines darbo vietas privačiame sektoriuje.
Lietuvos duomenys patvirtina šią tendenciją – 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui. Tuo metu apskritys be poligonų – tik 16,2 tūkst. eurų. Skirtingai nuo gamyklų ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai lieka dešimtmečiams, suteikdami regionams stabilumo garantiją“, – nurodė ministerija.
Pasak jos atstovų, vidutiniškai skaičiuojama, kad didesnio poligono aptarnavimui reikia apie 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių, aplinkosaugos ir saugos specialistų iki ūkio, priežiūros ir pagalbinių darbų specialistų.
„Darbo užmokestis priklausys nuo pareigybės ir biudžetinėms įstaigoms nustatytų algų dydžių. Be tiesioginių darbo vietų, poligono infrastruktūra ir vykdoma karinė veikla reikalaus paslaugų iš civilinio privataus sektoriaus – tai naudinga vietiniam verslui. Atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams Pietų Lietuvoje“, – skelbė jie.
Už poligoną, bet kitoje vietoje
Vis dėlto tokie argumentai įtikina ne visus. Pavyzdžiui, vienas didžiausių Lazdijų rajono verslininkų Egidijus Jurkevičius LRT.lt sakė naujo poligono poreikį suprantantis, tačiau norėtų, kad jis atsirastų kitoje vietoje.
„Matau alternatyvų, kur galima steigti. Galima išsaugoti tuos tūkstančius hektarų miškų, galima patraukti į Suvalkijos pusę, kur beribės lygumos. Ten nei dujotiekių, nei elektros linijų nėra. Būčiau už tai, kad nebūtų kertami miškai. Juk, pasikeitus situacijai, tas dirbamas žemes būtų galima ūkininkams grąžinti, o šimtamečio miško neatsodinsi“, – aiškino 100 darbuotojų turinčios įmonės savininkas.
Verslininkas pasakojo, kad planuojamo poligono teritorijoje vykdo tik dalį savo veiklos.
„Prekiaujame ten, turime išvežiojamąją prekybą per gyventojus. Tai to greičiausiai neliktų. Tačiau labiausiai graudu dėl kertamų miškų“, – sakė jis.
Dar vienas dėl poligono skeptiškai nusiteikęs verslininkas R. Pašukonis sakė, kad net ir blogiausiame sapne nebūtų susapnavęs tokios galimybės.
„Mes naudojame vietinę žaliavą, turime savo miškų, apie 700 hektarų. Į poligono teritoriją patenka apie 500 hektarų (nuo Morkūnų iki sienos su Lenkija). Jei bus poligonas, turėsime užsidaryti“, – sakė 38 darbuotojų darbdavys.
Vyras pridūrė iki šiol nesulaukęs nė vieno valdžios atstovo skambučio. Jis taip pat abejojo, ar sulauks tinkamos finansinės kompensacijos.
„Kas iš to atsiskaitymo? Viskas yra kaupiamasis kapitalas. Mūsų tas nė kiek neguodžia. Ką pasisekė nupirkti, tai – daugiau nei 20 metų įdirbis“, – sakė jis.
R. Pašukonis pasakojo, kad pačiame Kapčiamiestyje turi lentpjūvę, kur iš vietinės žaliavos gamina pušinius skydus vienai švedų baldų įmonei.
„Kitų variantų dėl žaliavos neįsivaizduoju. Mūsų įmonė nedidelė, o kad galėčiau konkuruoti, vežti žaliavą 100 kilometrų... Tada automatiškai ji bus nekonkurencinga. Kitus iš sodybos iškrausto, o mus – nematau, kad galėtume toliau egzistuoti“, – sakė 2005 metais verslą pradėjęs pašnekovas.
Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą turi priimti Seimas. R. Pašukonis sakė, kad šiuo metu laukia šio sprendimo ir tada svarstys dėl tolesnių žingsnių.
„Kai bus problemų, tada spręsime, ką daryti“, – paaiškino jis.
Ukrainietė svarbą supranta
Kiti didieji rajono darbdaviai LRT.lt sakė poligono svarbą suprantantys. Viena jų – statybų bendrovės „Stilneda“ savininkė Marija Herasimovič.
„Visi mūsų darbuotojai yra pabėgėliai iš Ukrainos, daugelis iš okupuotų teritorijų. Atvykome čia, kai prasidėjo karas, tai suprantame, kodėl reikia poligono“, – LRT.lt sakė ji.
„Suprantu žmones, kurie yra „prieš“. Jie ten gyvena, palaikau juos. Tačiau, iš kitos pusės, nesinorėtų, kad į Lietuvą ateitų tai, kas atėjo į Ukrainą“, – įspėjo 41 darbuotoją turinčios įmonės vadovė.
Panašiai pasisakė ir maisto prekių parduotuves valdančios įmonės „Jurkeda“ savininkė Dainora Nevulienė.
„Esu sąmoningas žmogus, suprantu situaciją. Jaučiu pilietiškumą, kuris turėtų būti kiekvieno lietuvio širdyje, todėl suprantu poligono poreikį. Manau, dėl saugumo visi turėtų suprasti, kad poligono reikia.
Iš kitos pusės, kai bandai įsijausti į ten gyvenančių žmonių būseną, padėtį, tada ir jų emocijas supranti. Supranti, kodėl jie nesutinka. Tačiau, kaip Lietuvos Respublikos pilietė, suprantu, kad yra svarbesnių dalykų. Suprantu saugumo būtinybę, manau, dauguma žmonių čia taip jaučiasi“, – LRT.lt sakė ji.
89 darbuotojus turinčios bendrovės vadovė pridūrė, kad Kapčiamiestyje interesų neturi, veiklos ten nevykdo.
„Pietų Megrame“ vadovas R. Megelinskas taip pat sakė, kad asmeniškai ar per verslą didelio poveikio dėl poligono nepajustų.
„Sodybos ten neturim, bet žemių turim, – sakė jis. – Mūsų pačių verslo nelabai palies. Jei kažkas nenupirks tiek langų, kiek nupirktų (be poligono), tada palies. Tačiau tai nebus toks stiprus poveikis. Esame gana nemažas langų gamintojas Lietuvos mastu.“
Vis dėlto verslininkas sutiko, kad kiti verslininkai greičiausiai sulauks neigiamų pasekmių.
„Kažkam baidarės yra pragyvenimo šaltinis. Pavyzdžiui, yra draugai, kurie turi sodybą, kuri būtų per kelią nuo poligono. Ten naujai įrengta sodyba, tik prieš dvejus metus paleista, investuota krūva pinigų. Klausimas, ar girdėsis...
Didžiausia problema, kad prieš didžiąsias šventes žmonės vos ne „pletkų“ lygyje sužinojo tokius dalykus. O juk buvo svarstomos ir kitos vietos. Žmonių galvoje turbūt kyla mintis, kad kažkas kažkur nori apgauti, kad kažko nepasako. Tai yra paprasti žmonės, reikia su jais kažkaip susitarti.
Tas poligonas vienokiu ar kitokiu atveju ten bus. Kitaip nebus. Su žmonėmis reikia atsiskaityti piniginiu klausimu, o tos moralinės žalos... Pažįstu žmonių, kurie Vilniuje gyvena, dideli verslininkai. Turi ten sodybas, jau 20 ar 30 metų puoselėjo ir ketino senatvėje ten baigti dienas. Tai moralinių dalykų niekada niekas neatlygins.
Bet jeigu žiūrime, kad tai yra mūsų saugumo klausimas, tada reikia kažką daryti, kad savo saugumu rūpintumės, o ne tik kalbėti“, – apibendrino pašnekovas.
Kodėl būtent čia
Ketvirtadienį Kapčiamiestyje lankosi ne tik prezidentas Gitanas Nausėda ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, bet ir ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Vizito metu ministras ketina pristatyti, kokiomis konkrečiomis valstybės priemonėmis planuojama skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą regione, sudaryti sąlygas naujiems investiciniams projektams bei padėti vietos verslams užtikrinti savo veiklos tęstinumą.
Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis anksčiau yra sakęs, kad diskusijoje dėl poligono Kapčiamiestyje stebimas ir Rusijos režimo naratyvus eskaluojančių propagandistų įsitraukimas.
Lietuvos kariuomenė naujo poligono poreikį išreiškė 2025 metų pradžioje. Šis poreikis yra tiesiogiai susijęs su Nacionalinės divizijos sukūrimu, augančiu sąjungininkų karių skaičiumi Lietuvoje, kuriam būtina užtikrinti tinkamą karinę infrastruktūrą, mokymų erdves.
Kapčiamiesčio poligono teritorija buvo pasiūlyta atsižvelgiant į jos strateginę padėtį – Pietų Lietuvoje, šalia Lietuvos ir Lenkijos sienos, Suvalkų koridoriaus regione. Šiuo metu pagrindiniai Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti aplink valstybės sienos perimetrą – Pabradėje, Rūdninkuose ir Tauragėje, tačiau Pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra. Todėl Kapčiamiesčio poligono steigimas leistų subalansuoti poligonų tinklą ir sustiprinti gynybinius pajėgumus šiame strategiškai svarbiame regione.
KAM duomenimis, nusprendus steigti poligoną, išsikelti tektų 13 sodybų savininkams – tai būtina dėl pačių gyventojų saugumo, nes šios sodybos patenka į šaudymo zonas. Likusios 77 sodybos yra karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus – gyventojai galės sodybas išsaugoti ir pasilikti jose.
Skelbta, kad turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, o kompensacijos dydis bus nustatomas ne pagal Registrų centro įkainojimą, bet pagal individualų vertinimą arba atkuriamąją vertę.
Be to, Kapčiamiesčio poligone neplanuojami plyni miškų kirtimai – miškai kartu su inžinerinėmis kliūtimis sudaro fortifikacijos dalį. Miškas bus kertamas minimaliai – tik tiek, kiek būtina šaudykloms įrengti. Tai sudarytų apie 10 proc. teritorijos.
Planuojamoje poligono ir karinio mokymo teritorijoje, kuri apima 14,6 tūkst. hektarų plotą Lazdijų rajono savivaldybėje, yra apie 1950 privačių sklypų, iš kurių 90 yra sodybos, o kiti – miškų ir žemės ūkio sklypai. Privatūs sklypai sudaro mažiau nei pusę visos numatomos poligono teritorijos, o likusi dalis yra valstybinė žemė.
Absoliuti dauguma – daugiau nei 80 proc. visų privačių sklypų – yra miškų ūkio paskirties žemė, žemės ūkio paskirties sklypai sudaro mažiau nei 15 proc., o sodybos užima mažiau nei 5 proc. visų sklypų teritorijos. Preliminariai visa privati žemė Kapčiamiesčio teritorijoje vertinama maždaug 40 mln. eurų.
Ministerija dar skelbė, kad didesnio masto pratybos Kapčiamiesčio poligone vyks apie penkis kartus per metus ir truks iki dešimties dienų, tačiau aktyvūs veiksmai bus trumpalaikiai.
„Todėl gyventojams kylantys nepatogumai dėl triukšmo bus laikini. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, tačiau šis judėjimas nebus nuolatinis ir neribos įprasto kelių naudojimo. Kovinio šaudymo zona bus vakarinėje poligono dalyje, prie Lenkijos sienos, į rytus nuo Kapčiamiesčio miestelio, nutolusi nuo gyvenamųjų teritorijų. Du trečdaliai poligono teritorijos bus skirti manevravimui be kovinio šaudymo“, – teigė KAM.
