Invaziniai šliužai siaubia ne tik daržus, viešųjų erdvių dekoratyvinius augalus, bet ir žemės ūkio pasėlius. Nors naudojamos specialios augalų apsaugos priemonės, ne visada pavyksta išvengti nuostolių. Savivaldybėms kovai su šliužais kitąmet numatyta 840 tūkstančių eurų.
Penkių hektarų žieminių rapsų plotą šliužai nugraužė vos tik pasirodė pirmieji augalų lapeliai. Ūkininkas, žinodamas, kad šiame lauke šliužai dažni svečiai, trečią dieną po sėjos išbarstė septynis kilogramus cheminio preparato – moliuskocido. Po kelių dienų dar kartą, bet gyvių neišvengė.
„Vaikščioji, žiūri, matai kada pradeda ėsti, beri granules, yra nuo šliužų, beri, matyt, gal pavėluota biskį. Pavasarį teks apsėti kitais javais“, – sako Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos ūkininkas Giedrius Aleknavičius.
Ūkininkas žemę dirba taikydamas neariminės žemdirbystės technologiją. Ankstesniais metais barstant cheminį preparatą, gyvių populiaciją pavyko sumažinti. Ši drėgna vasara buvo palanki jiems daugintis. Pavasarį šiame lauke sės kviečius, jų šliužai negraužia, po kelių metų vėl bandys rapsus. Tik teks gerai išdirbti žemę.
„Arti žemę, kad gautų deguonies žemė, saulės, išsilėkščiuotų žemė, tie šliužai miršta. Kad nereiktų naudoti tų granulių nuo šliužų“ – pasakoja ūkininkas.
„Čia yra toks tos bearimininės žemdirbystės toks kaip ir trūkumas. Šliužai kadangi jie turi kur veistis, jei žemė nedirbama, tik prapjauna griovelį, įmeta sėklą ir trąšas, nejudinama ta žemė, tai šliužai už tų ražienų užsikabina ir jie ten gyvena“, – teigia Marijampolės ūkininkų sąjungos vadovas Sigutis Jundulas.
Mokslininkai šliužus siūlo naikinti nuolat – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
„Spalio mėnesį išsirito, išsirito lapkričio mėnesį kai kurie šliužiukai, dabar užšąlo, dabar jie bus išsislapstę, pavasarį anksti vėl jie bus aktyvūs. Ūkininkas jau žinodamas, kad pas jį yra, turi sekti juos ir kontroliuoti“, – pabrėžia Vilniaus universiteto biomokslų instituto mokslininkė dr. Grita Skujienė.
Pasak ūkininkų, kol kas galimybės pasėlius apdrausti nuo šliužų nėra. Jie niokoja ne tik gyventojų daržus, bet gyvių netrūksta ir viešosiose erdvėse, graužia dekoratyvinius augalus. Pasak mokslininkų, svarbu sunaikinti kiaušinių dėtis, kuo mažesnius šliužus, nes vienas suaugęs, padeda keturis šimtus kiaušinėlių.
„Pašešupy baisiniai plotai, palei vandens telkinius, viešosiose erdvėse, pas privačius gyventojus, kompostavimo krūvose, visur tas šliuzas visur, grioviuose“, – sako Marijampolės savivaldybės skyriaus vedėja Roberta Kelertienė.
Kitąmet kovai su šliužais visoms savivaldybėms numatytas finansavimas – 840 tūkstančių eurų, Marijampolės savivaldybei 14 tūkstančių, tai tik lašas jūroje, sako specialistė.
„Šiai dienai savivaldybės paliktos vienos spręsti šitą problemą, gyventojai lygiai tiek pat, mes ką galim padaryt tik informuot gyventojus kad rinkt, barstyt granules“, – teigia R. Kelertienė.
Gyventojams, nenorintiems naudoti cheminio preparato, mokslininkai pataria juos rinkti ir naikinti.
