Regioniniu geležinkeliu ir mobilumu paremta būsto strategija yra būtina skatinant į tranzitą orientuotą plėtrą ir vietos centrų sujungimą, teigia Vilniaus miesto vyriausiosios architektės patarėjas Ignas Valentinavičius.
„Reikėtų daugiau dėmesio skirti regioniniam mobilumui, skatinti į tranzitą orientuotą plėtrą, sujungiant vietos centrus. Tikrai yra nemažai vietų, kur dominuoja gyvenamoji funkcija, o darbo vietų koncentracija yra miesto centrinėje dalyje. Svarbu užtikrinti, kad mes važiuotumėme ne tik automobiliu“, – metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje sakė jis.
Miesto drieka
I. Valentinavičius savo pranešimą pradėjo nuo paaiškinimo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuolat stebi situaciją visoje Vilniaus funkcinėje teritorijoje.
„Ši sąvoka reiškia, kad yra pagrindinis miesto branduolys, kuris turi ekonominių, socialinių ryšių su aplinkiniais urbanistiniais centrais. Pavyzdžiui, Elektrėnų, Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybėse esančiais miestais bei gyvenvietėmis“, – paaiškino jis.
„Siekiame suprasti, kas vyksta, vertinti, kodėl ir kas veikia arba ne. Modeliuojame scenarijus – pesimistinius, optimistinius, bazinius. Galvojame, kaip galėtume reaguoti, jeigu situacija pasikeistų – kaip veiktų mūsų planavimo strateginiai dokumentai“, – dėstė vyr. architektės patarėjas.
Specialistas pažymėjo, kad per pastaruosius 10 metų Vilniuje vyko gana sparti urbanizacija.
„Ypač tai pastebima miesto periferijoje. Tiek miesto, tiek rajono teritorijoje prie miesto administracinių ribų. Tai kelia tam tikrų iššūkių ir galimybių miestui. Urbanizuotos teritorijos yra susijusios su darbo vietomis, gyventojais, paslaugomis, todėl būstą reikėtų vertinti ne izoliuotai nuo visos miesto ekosistemos“, – aiškino I. Valentinavičius.
Jis pažymėjo, kad iššūkių kelia pastarojo meto būsto kainų šuolis, kurį nulėmė ne tik demografiniai veiksniai.
„Vilniaus regioną vertinant demografiniu požiūriu – kaip pildėsi metinis būsto inventorius, matome, kad jis augo netgi sparčiau nei Vilniaus miestas. Ta pati tendencija yra Kauno ir Kauno rajono savivaldybėse, taip pat – Klaipėdos ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.
Tai toks efektas kaip miesto drieka. Tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek Klaipėda susiduria su panašiais iššūkiais – kaip suvaldyti tą plėtrą ir atrasti santykį tarp miesto ir rajono savivaldybių, koordinuoti planavimo veiksmus. Todėl būsto rinka iš esmės yra regioninė. Mūsų planavimas taip pat turi būti regioninis, neapsiriboti miesto administracinėse ribose“, – kalbėjo jis.
Spūsčių problema
I. Valentinavičiaus pateiktais duomenimis, 78 proc. Vilniaus būsto inventoriaus yra mieste, o likusi dalis – jo funkcinėje teritorijoje.
„Būsto plėtra, koncentruota pagal pagrindinius transporto koridorius. Turime regione esančius miestus – Vievis, Elektrėnai, Grigiškės, Lentvaris, Trakai, Nemenčinė, kur yra tam tikri klasteriai ir didesnis būsto kiekio tankis.
Būsto koncentracija yra didelė, suformuotoje miesto struktūroje (modernistiniuose, sovietiniuose rajonuose). Taip pat matome tam tikrus lokalius centrus – Grigiškės, Naujoji Vilnia, Pilaitė.
Galima matyti, kad žemesnis būsto tankis yra miesto periferijoje ir už administracinės miesto ribos. Turime iššūkių vystyti socialinę infrastruktūrą, užtikrinti mobilumą, keliones į miesto centrą ir atvesti reikiamas paslaugas prie gyvenamosios vietos“, – dėstė patarėjas.
Vis dėlto, pasak I. Valentinavičiaus, Vilniuje miesto dinamika yra sveika.
„Mieste sukuriama pridėtinė vertė augo šiek tiek daugiau nei būsto inventorius. Tačiau kyla iššūkis erdviškai suderinti būsto ir darbo vietas. Vilniaus regionas struktūriškai yra policentrinis, vertinant būsto kiekį ir geografinį išsidėstymą. Tačiau jis ypač monocentrinis pagal darbo vietas. Didžioji dalis darbo vietų yra sukoncentruota Vilniaus miesto centre. Galbūt yra galimybė mums toliau plėtoti regioninį mobilumą ir išnaudoti geležinkelio transportą.
Žvelgiant į miesto teritoriją, turime galimybę identifikuoti produktyviausias vietas. Jos koreliuoja su mūsų verslo centrų išsidėstymais, tam tikrų reikšmingų pramonės ar gamybos objektų išsidėstymu mieste. Koncentracija yra centrinėje miesto dalyje su tam tikrais gamybos ir pramonės teritorijų klasteriais miesto ribose“, – sakė jis.
Pranešėjas pažymėjo, kad darbo vietų skaičius Vilniaus regione auga sparčiau nei būsto kiekis.
„Ypač tai matosi vertinant Vilniaus rajono ir Elektrėnų savivaldybes, – pastebėjo jis. – Tai kelia iššūkių ir tikriausiai visi patiriame kasdien šias pasekmes. Priežastis yra tokia, kad, nors darbo vietų regione daugėja, išlieka darbo ir būsto disbalansas, tai sustiprina važinėjimą į darbą Vilniaus miesto teritorijoje.“
Darbo vietų koncentracija
Pasak I. Valentinavičiaus, bendras darbo vietų ir būstų santykis Vilniaus funkcinėje teritorijoje yra 1,4.
„Tik Vilniaus mieste santykis yra 1,7, kai Trakų rajone – 0,5, Elektrėnų – 0,8, o Vilniaus rajone – 0,6. Taigi, jei gyveni rajone, turi ilgesnes keliones į darbą, pasiekti paslaugas ir pan. O jei gyveni mieste, turi iššūkių su būsto prieinamumu ir didesnėmis spūstimis“, – paaiškino jis.
Savivaldybės administracija taip pat yra atlikusi paslaugų prieinamumo vertinimą.
„Apskaičiavome indeksą pagal aštuonias kategorijas: parduotuvės, mobilumas, viešosios erdvės, kultūra, sportas, sveikata, kasdienės paslaugos, švietimas.
Gavome tokį rezultatą, kad, kuo arčiau Vilniaus centro esi, tuo prieinamumas yra geresnis. Dauguma kasdienių poreikių yra netoliese ir lengvai pasiekiami. Tuo metu toliau nuo centro reikia daugiau paslaugų, reikia sukurti savarankiškų ir gyvybingų kaimynysčių tinklą visame mieste.
Dėl to svarbu formuoti pėstiesiems pritaikytus mišraus naudojimo rajonus, kad miestas kurtų patirtis, vietos charakterį ir gyvybingas bendruomenes“, – aiškino vyr. architektės patarėjas.
Jis dar pastebėjo, kad šiuo metu praktiškai visa svarbiausia ekonominė veikla koncentruota centrinėje Vilniaus miesto dalyje. Tai – Naujamiestis, Senamiestis, Vilkpėdė, Lazdynai, Karoliniškės, Pilaitė, Viršuliškės, Šeškinė, Šnipiškės, Žirmūnai ir Fabijoniškės.
Šioje teritorijoje gyvena 246 tūkst. (apie 41 proc.) gyventojų, yra 352 tūkst. (67 proc.) darbo vietų, per metus sukuriama 10 mlrd. eurų (60 proc.) pridėtinės vertės.
„Tai mums signalizuoja apie tam tikrą regioninę situaciją. Nors mes vertiname lokaliai, problemą sprendžiant iš esmės reikėtų galvoti globaliau, regiono mastu“, – sakė jis.
Galiausiai I. Valentinavičius įvertino, kad šiuo metu sostinės būsto inventorius kasmet pasipildo pakankamai.
„Vilniui reikia mažiausiai 3,1 tūkst. naujų būstų per metus. Pastaraisiais metais inventorius pasipildydavo apie 4 tūkst. per metus“, – nurodė jis.
