Arbatpinigių kultūra Lietuvoje: kiek paliekame restoranuose?

Kiek arbatpinigių viešojo maitinimo įstaigose palieka lietuviai? Sektoriaus verslininkai teigia, kad arbatpinigių žmonės palieka mažiau, dažniau atsiskaito kortelėmis. Besikeičiančias tendencijas įžvelgia ir ekonomistas Žygimantas Mauricas, pasak jo, tampame vis panašesni į kitus europiečius.  

„Kiek arbatpinigių įmanoma uždirbti per mėnesį didesniame mieste, restoranuose, kur didelis žmonių srautas“, – tokia diskusija užvirė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje.

Vieni diskusijos dalyviai teigė, jog viskas priklauso nuo maitinimo įstaigoje apsilankančių žmonių srauto.

„Visaip būna, gali vos ne vos surinkti 20 eurų per dieną, jei tą dieną mažai žmonių, gali ir kokius 150 eurų susirinkti, jei restoranas toks, kur renkasi masė žmonių ir eilė ten nuolat laukia“, – patirtimi dalinosi socialinio tinklo vartotojas.

Visaip būna, gali vos ne vos surinkti 20 eurų per dieną, jei tą dieną mažai žmonių, gali ir kokius 150 eurų susirinkti

Socialinio tinklo vartotojas

„Arbatpinigiai tikrai geri, savaitgaliais pavykdavo susirinkti apie 100 eurų ir daugiau. Darbo dienomis įvairiai, bet mažiau 40 eurų niekad nebūdavo. Tikrai apsimoka dirbti, tik įsivertinti reikia, kad darbo diena prasideda 10 val. ryto ir baigiasi 12–1 val. nakties“, – pažymėjo kitas socialinio tinklo vartotojas.

Kiti kalbėjo, jog žmonių dosnumas priklauso ir nuo sezono.

„Sezono metu, ypač savaitgalį, uždirbu apie 70–100 eurų „arbatos“ (už 12–14 val. pamainą), kartais pasiseka labiau, žinoma“, – patirtimi dalijosi kitas grupės narys.

Dar kiti teigė, jog sumos priklauso ir nuo šventės ar progos.

„Būdavo dienų, kur vos 10 eurų palieka, o dirbi 12 val., būdavo ir 90 eurų. Daugiausiai pavyko užsidirbti dirbant su banketu visą darbo dieną – iš viso išėjo apie 19 val. ir 450 eurų užsidirbau. Tad labai priklauso, ar bus banketas, nuomojama salė, kiek ir kokių žmonių ateis“, – teigė kitas.

Arbatpinigius palieka kortele

Gastrobarų „Plus plus plus“ vadovas Aurimas Zimnickas kalbėjo, jog arbatpinigių klientai palieka, tačiau mažiau nei anksčiau.

Jis teigė, kad gastrobarų tinkle arbatpinigiai deklaruojami per įmonės apskaitą, o darbuotojams išmokami kartu su atlyginimais. Kiekvienas darbuotojas turi atskirą kodą, tad gauna individualiai uždirbtų arbatpinigių sumą. Tiesa, tokiu būdu arbatpinigių skaičius gerokai sumažėja, mat nuo jų atskaičiuojama tokia pati mokesčių dalis, kaip ir nuo atlyginimo.

„Daugėja atsiskaitymų debetinėmis ar kreditinėmis kortelėmis ir ne visos vietos suteikia galimybę tokiu būdu palikti arbatpinigių. Mes tą galimybę suteikiame ir nuo gautų lėšų atsiskaitome su „Sodra“, sumokame gyventojų pajamų mokestį (GPM), pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tai palyginti pas mus jų yra, o tose vietose, kur nėra tokios galimybės, arbatpinigių tikrai turėtų būti mažiau“, – teigė pašnekovas.

A. Zimnickas pridūrė, kad įmonė savo veiklą pradėjo 2016 m., tuo metu atsiskaitymų grynaisiais dalis siekė maždaug 50 proc., dabar ji sumažėjo beveik iki 25 proc.

Apie tai, jog mažėja grynaisiais paliekamų arbatpinigių skaičius, kalbėjo ir Vilniuje įsikūrusio baro „Local pub“ vadovas Vidmantas Čičelis.

„Arbatpinigių surenkamumas per tarpininkus didėja, nes žmonės mažiau naudojasi grynaisiais pinigais“, – portalui LRT.lt komentavo verslininkas.

Pasak pašnekovo, bare arbatpinigių galima palikti kortele, t. y. prie išleistos maistui ir gėrimams sumos pridėti norimą sumą už aptarnavimą.

Šios pajamos vėliau deklaruojamos per įmonės apskaitą, o savo darbuotojams – remiantis baro vidaus tvarka – jas išmoka kartu su atlyginimu.

Visgi pašnekovas negailėjo kritikos arbatpinigių apmokestinimo sistemai.

„Yra trys būdai: vienas, kai palieka grynaisiais, bet niekas nemoka mokesčių, antras – yra įmonės, kurios padeda surinkti arbatpinigius, tuomet sumoki joms mokestį už suteiktą paslaugą ir taip pat 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tačiau jei tą patį darai per įmonę, kurioje dirba žmogus, tuomet reikia mokėti kaip nuo atlyginimo. Tarpininkas gali mokėti 15 proc., o įmonė, nors galima atskirai apskaityti „arbatą“, negali 15 proc. mokėti.

Šita situacija ir absurdiška“, – kritikos negailėjo V. Čičelis.

Vieni palieka, kiti ne

Pasidomėjus, kokias arbatpinigių sumas dažniausiai palieka klientai, verslininkai atviravo, jog viskas priklauso nuo daugybės veiksnių.

Pasak V. Čičelio, yra klientų, kurie arbatpinigių nepalieka apskritai – toks jų požiūris. Kiti atsižvelgia į išleistą sumą.

„Dažniausiai būna taip, kad jei apyvarta didelė, tikėtina, ir arbatpinigiai bus dideli. <...> Būna, kad perka alų ir kiekvieną kartą palieka 50 centų ar eurą už kiekvieną bokalą. Yra žmonių, kurie vakaro gale įveda kažkokią sumą. Būna, kad ir įmonės palieka arbatpinigių – kai vyksta darbo vakarėliai, mokant įmonės kortele, jos nedraudžia palikti arbatpinigių“, – kalbėjo verslininkas.

A. Zimnickas kalbėjo, jog gastrobarų tinklo vidutinė atsiskaitymo krepšelio suma yra žema, tad ir paliekamų arbatpinigių nėra daug.

„Įprastai paliekami arbatpinigiai, sakyčiau, yra tarp 1–2 eurų“, – teigė verslininkas.

Visgi jis kalbėjo, kad paliekamos sumos kiek ūgteli šventiniais periodais, taip pat mėnesio pradžioje, kai gyventojai gauna atlyginimus.

„Kai žmonės turi daugiau pinigų, tada jais mieliau pasidalina su kitais, atsidėkoja už gerai suteiktą paslaugą“, – svarstė A. Zimnickas.

Kainos auga

Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, nors iki šiol lietuvių arbatpinigių kultūra buvo panašesnė į JAV, kur restoranų lankytojai už darbuotojų darbą atsilygina gana dosniai, pastaruosius dvejus metus po infliacijos šuolio šios tendencijos išties keičiasi – tautiečiai nebėra linkę maitinimo įstaigose plačiai atverti savo piniginių.

„Judame panašia kryptimi kaip žemyninės Europos šalys, dalyje kurių apskritai nėra įprasta palikti arbatpinigių“, – kalbėjo ekspertas.

Judame panašia kryptimi kaip žemyninės Europos šalys, dalyje kurių apskritai nėra įprasta palikti arbatpinigių

Ž. Mauricas

Visgi jis pabrėžė, jog tokį pokytį lėmė ne tik mažėjantis grynųjų patrauklumas, tačiau ir kitos priežastys, o viena jų – kainų augimas, kuris buvo vienas sparčiausių euro zonoje.

„Lietuvoje kainų lygis auga sparčiai, lankytojai tą jaučia. Matome, kad bendra viešojo maitinimo įstaigų apyvarta iš esmės neauga arba auga labai nežymiai. Išleistų pinigų skaičius auga, nes kainos labai auga, o gyventojai nėra labai plačiai linkę atverti piniginių šiam sektoriui“, – kalbėjo ekonomistas.

Jis pridūrė, jog prie didėjančių kaštų prisideda ir sektoriaus atlyginimų augimas, kuris per pastarąjį penkmetį augo sparčiau nei šalies vidurkis.

„Viena šio augimo priežasčių ir yra, kad arbatpinigiai vaidina santykinai mažesnį vaidmenį to sektoriaus veikloje“, – teigė pašnekovas.

Ž. Mauricas išskyrė ir dar vieną tendenciją – kavinių ir restoranų asortimentuose vis labiau populiarėja greitasis maistas, už kurį žmonės nėra linkę palikti papildomų pinigų.

Apmokestinama dviem būdais

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, jog iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais: kaip įprastas darbo užmokestis, kai gauti arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, o ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką, arba kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos, kai arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kito asmens.

„Jei arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą (dažniausiai šis būdas taikomas arbatpinigių paliekant elektroniniu būdu), tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis.“

Tai reiškia, kad iš kartu sudėtų darbuotojo atlyginimo ir gautų arbatpinigių atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos turi būti išskaičiuotos (sumokėtos) privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos.

„Gavus grynaisiais pinigais arba įmonės darbuotojui pasinaudojus specialia mokėjimo įstaigos (tarpininko tarp įmonės darbuotojų ir klientų) įdiegta programėle, tiesiogiai iš klientų gaunami arbatpinigiai traktuojami kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir neindividualios veiklos pajamos, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą“, – teigė R. Virvilienė.

Jei arbatpinigiai gaunami tiesiogiai iš klientų, juos turi deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti pats gyventojas iki kitų metų gegužės 1 d.

Jei arbatpinigiai pervedami iš mokėjimo įstaigos, t. y. tarpininko, GPM išskaičiuoja ir sumoka mokėjimo paslaugą darbuotojui suteikusi mokėjimo įstaiga, kuri taip pat pateikia VMI duomenis apie išmokėtas arbatpinigių ir išskaičiuoto GPM sumas.