Lietuvos piliečio Marijušo Koženevskio valdomai nedidelei Visagino bendrovei „Spectrans“ nepavyko panaikinti jai nepalankių Vyriausybės ir strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos 2024 metų sprendimų, kad ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir todėl negali pasirašyti sutarties su valstybės valdoma nebeveikiančia Ignalinos atomine elektrine (IAE).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) spalio 22 dieną atmetė bendrovės skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų rugpjūčio 25 dienos sprendimą, kuriuo komisijos ir Vyriausybės sprendimai pripažinti teisėtais.
„Nors pareiškėjas („Spectrans“ – BNS) teigia, kad komisijos sprendimais ir (Vyriausybės – BNS) nutarimu sukuriamas neproporcingas ribojimas jam tęsti ūkinę veiklą, (...) teisėjų kolegija pabrėžia, kad tiek Vyriausybė, tiek komisija pagrįstai neleido sudaryti sandorio dėl nacionaliniam saugumui svarbaus objekto – IAE statinių techninių projektų vykdymo priežiūros. Pareiškėjo veikla yra susijusi su specifiniais objektais, todėl jai keliami griežti saugumo reikalavimai“, – rašoma LVAT nutartyje.
Teismo nutartis yra nuasmeninta, todėl joje nėra žmonių pavardžių ir įmonių pavadinimų, taip pat neįvardijami kai kurie kiti faktai. Tačiau nustatydama pavardes ir pavadinimus BNS rėmėsi teismų informacinės sistemos „Liteko“, Registrų centro duomenimis, be to, jas BNS patvirtino ir pats M. Koženevskis, vieną pavardę – Ignalinos AE, o įmonės pavadinimą – ir Vyriausybės spaudos tarnyba.
„Patvirtiname, kad toks sandoris buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl jūsų minimos įmonės („Spectrans“ – BNS) neatitikties. Asmens ir kitų duomenų komisija neatskleidžia ir negali patvirtinti ar paneigti kitų šalių komentarų“, – atsakyme BNS teigė Spaudos tarnyba.
Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad M. Koženevskis yra baustas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo, nes neinformavo valstybės institucijų apie rusišką kapitalą jo vadovaujamoje įmonėje.
Grėsmę saugumui kėlė dėl ryšių su Rusijos piliečiu
Pasak LVAT nutarties, nustatyta, jog M. Koženevskis turi ilgamečių verslo ryšių su Lenkijos piliečiu Siergiejumi Pietrowu (jis, pasak žurnalistikos tyrimų centro „Siena“, yra ir Sergiuszas Pietroszas, ir Rusijos pilietis Sergejus Petrovas), susijusiu su energetikos sektoriuje veikiančia Vilniaus įmone „Eksortus“.
Pasak bylos medžiagos, Ignalinos AE 2024 metų birželį vyriausybinę komisiją informavo apie ketinamą sudaryti sandorį ir paprašė atlikti potencialios rangovės patikrą, tačiau komisija lapkričio 14-ąją, o Vyriausybė – gruodžio 4 dieną nutarė, kad „Spectrans“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad „Spectrans“, jei būtų gavusi IAE užsakymą, galėtų susipažinti su elektrinės ryšių ir informacinėmis sistemomis bei jų technologijomis.
Be to, anot teismo, išvadas dėl M. Koženevskio ryšių su užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis komisija padarė įvertinusi Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą.
„Byloje pateikta VSD informacija yra paremta nustatytais faktais. (Regionų administracinio teismo – BNS) teisėjų kolegija neturėjo pagrindo abejoti (...)“, – rašoma LVAT nutartyje.
Priimdama sprendimą vyriausybinė komisija rėmėsi ir nustatytais konkrečiais M. Koženevskio ryšiais su S. Pietrowu, „Spectrans“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoriais, kurie suponavo bendrovės keliamą ar galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
„Šiuo atveju komisija nemato galimybės mažesnėmis ribojančiomis priemonėmis suvaldyti aptartus ryšius, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją Lietuvoje. Kartu pritaikyta priemonė sudarytų prielaidas strategiškai svarbiame sandoryje užkirsti kelią galimoms grėsmėms, kylančioms dėl UAB („Spectrans“ – BNS) pažeidžiamumo, kuris išliko ir po bendrovės akcininko pasikeitimo“, – rašoma nutartyje.
Anot teisėjų, iš komisijos sprendimo akivaizdu, kodėl nustatytas grėsmės kriterijus bei netaikytos mažiau ribojančios priemonės. Be to, teismas pabrėžė, kad įmonei nebuvo apribota laisvė pasirinkti darbo ar verslo, sudaryti ar vykdyti kitus sandorius, o jai pritaikyti ribojimai galioja tik konkrečiam sandoriui.
„Spectrans“ skunde teismams teigė, kad vyriausybinė komisija nepagrįstai vadovavosi žiniasklaidos straipsniu, o įslaptinti VSD raštai nėra laikomi įrodymais. Be to, įmonė teigė, kad komisijos sprendimai paremti ne aiškiai nustatytais faktais ir veiksmais, o spėjimais ir įtarinėjimais.
Be to, „Spectrans“ tikino, kad komisijos ir Vyriausybės sprendimai riboja jos veiklą, sukelia nepagrįstą reputacinę žalą ir prieštarauja teisei į ūkinę veiklą bei nuosavybės apsaugą.
Tuo metu komisija teismui teigė du kartus pernai atlikusi visapusišką ir objektyvų sandorio atitikties tyrimą ir nustatė, kad jis neatitinka nacionalinio saugumo interesų dėl „Spectrans“ akcininko M. Koženevskio verslo ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Antra patikra buvo atlikta atsižvelgusi į tai, kad pasikeitė įmonės akcininkas.
Užkliuvo ryšiai su S. Pietrowu
M. Koženevskis BNS patvirtino, kad sprendimo esmė buvo jo ryšiai su Lenkijos piliečiu S. Pietrowu, iš „Eksortus“ akcininkų pasitraukusiu 2022 metais.
„Visa bylos esmė buvo apie S. Pietrow. Jis buvo kitos įmonės akcininkas, kurioje akcijų turėjau ir aš, tačiau visuose sandoriuose dalyvavo kaip Europos Sąjungos valstybės pilietis, todėl jokių įtarimų nekėlė ir negalėjo kelti. Svarbu tai, kad jis pasitraukė iš akcininkų dar 2022 metais“, – komentare BNS teigė M. Koženevskis.
Registrų centro duomenys rodo, kad S. Pietroszas „Eksortus“ akcininku buvo nuo 2019 metų sausio 31 dienos iki 2022 metų spalio 27 dienos. M. Koženevskis jos akcininkas yra nuo 2017 metų gruodžio.
„Teismo sprendimas yra toks, koks yra ir turime jį gerbti. Kadangi teismas rėmėsi neatskleista mums VSD medžiaga, būtų net ir norint sunku kažką tiksliau pakomentuoti“, – pridūrė M. Koženevskis.
Baudė už sankcijų pažeidimą
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ šių metų balandį rašė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai nutarė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) buvusį „Eksortus“ vadovą M. Koženevskį pagrįstai nubaudė už sankcijų pažeidimą, kai jis neinformavo valstybės institucijų apie rusišką kapitalą jo vadovaujamoje įmonėje.
FNTT reaguodama į „Sienos“ 2023 metų tyrimą nustatė, kad verslininkas pažeidė sankcijas ir 2023 metų lapkritį jam skyrė 3,3 tūkst. eurų baudų.
Pasak LAT nutarties, M. Koženevskis neabejotinai turėjo žinoti apie S. Pietrowo tikrąją tapatybę – jie yra kartu keliavę į Lietuvą, o kirsdamas valstybės sieną S. Petrovas pasinaudojo rusišku pasu. Be to, nurodytos ir kitos aplinkybės, rodančios, kad M. Koženevskiui turėjo būti prieinama informacija apie jo verslo partnerio rusišką pasą, rašė „Siena“.
2023 metų vasarą jungtinis „Sienos“ ir Ukrainos leidinio „Lviv Media“ tyrimas atskleidė, kad „Eksortus“ dirba Ignalinos AE projektuose galimai apeinant 2022 metais įvestą draudimą rusiško kapitalo verslui prieiti prie strateginių energetikos objektų – „Eksortus“ oficialiai teikė duomenis, rodančius, neva jos akcininkas yra Lenkijos pilietis S. Pietroszas (arba S. Pietrowas), kai šis asmuo taip pat yra Rusijos pilietis S. Petrovas.
„Sienos“ ir „Lviv Media“ duomenimis, nuo 2017 metų daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės IAE konkursų laimėjusią „Eksortus“ netiesiogiai valdė Rusijos piliečiai, įskaitant S. Petrovą, ir dabar plėtojantys verslus savo gimtinėje, o tarp jų valdomų įmonių yra ir mažiausiai viena, vykdanti Rusijos karo pramonės užsakymus. Dar 2022 metais „Eksortus“ skelbėsi priklausanti rusiškai „Unako“ grupei.
Pasak IAE, pagal 2022 metais pasirašytą 77,3 tūkst. eurų vertės sutartį „Eksortus“ buvo įsipareigojusi prižiūrėti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos statinių griovimo projekto vykdymą.
Netrukus po sutarties pasirašymo, 2022 metų spalį, pasak „Sienos“, S. Pietroszas pasitraukė iš „Eksortus“ valdymo, o naujais akcininkais tapo bendrovės vadovas M. Koženevskis ir jam priklausanti „Specprojektas“. Šiuo metu jis įmonę valdo tiesiogiai ir per savo įmonę „Baltijos energo projektai“, rodo RC duomenys.
Anot „Sienos“, Ignalinos AE per teismus bando atgauti bent dalį pinigų, sumokėtų už „Eksortus“ paslaugas – įmonė bylinėjasi dėl sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo. Įmonės atstovė Jolita Mažeikienė BNS pranešė, kad byla dar nebaigta.
Ignalinos AE: griežtai vertiname visus tiekėjus bei partnerius
Ignalinos AE pranešė BNS, jog paaiškėjus „Eksortus“ nuslėptoms aplinkybėms sutartis su ja vienašališkai buvo nutraukta ir nebegalioja nuo 2023 metų lapkričio 6 dienos.
„Sutartis nutraukta, nes nustatyta, kad viešojo pirkimo procedūros, sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu iki 2022 metų spalio 27 dienos „Eksortus“ kontroliuojančiu asmeniu (jam priklausė 51 proc. akcijų) buvo jūsų minimas Rusijos pilietis (S. Petrovas – BNS)“, – komentare BNS teigė IAE.
Pasak įmonės, gavusi Vyriausybės pernai gruodį priimtą nutarimą, IAE nepasirašė sutarties su nacionaliniam saugumui grėsme pripažinta įmone „Spectrans“, o 88,6 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartis buvo pasirašyta su įmone „Energ-G design“.
Šios sutarties objektas buvo elektros perdavimo ir skirstymo įrenginių statybos priežiūra pastotėje „Drūkšiai“ Drūkšinių kaime, Visagino savivaldybėje, o tokia paslauga privaloma pagal Statybos įstatymą ypatingų statinių atžvilgiu, teigia IAE.
„Realiai paslaugos objektas toks pats, kaip „Eksortus“ atveju, tik kitų statinių atžvilgiu“, – BNS nurodė įmonė.
„Pastaraisiais metais itin griežtai ir principingai vertiname visus tiekėjus bei partnerius, ypač siekdami užkardyti su Rusija susijusių įmonių ir asmenų galimybes laimėti IAE viešuosius pirkimus bei vykdyti viešųjų pirkimų sutartis. Paaiškėjus tiekėjo „Eksortus“ tyčia nuslėptoms aplinkybėms, teisės aktų nustatyta tvarka nedelsdami užbaigėme darbų vykdymą, siekdami apsaugoti Lietuvos strateginio projekto saugumą“, – komentare BNS sakė IAE vadovas Linas Baužys.
