Didžiausią Lietuvos investiciją JAV įgyvendinanti vadovė: ten algos didesnės du kartus

70 mln. dolerių, t. y. visų laikų didžiausią Lietuvos investiciją Jungtinėse Amerikos Valstijose įgyvendinančios „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė sako, kad sprendimą imtis šio projekto lėmė siekis optimizuoti tiekimo grandinę, o ne Donaldo Trumpo muitai, apie kuriuos žinių pasirodė jau prasidėjus statyboms.

„Tai kitas būdas konkuruoti, kitaip pažiūrėti į šį verslą“, – interviu LRT.lt sakė ji.

Spalio pabaigoje verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomai SBA grupei priklausanti bendrovė pranešė apie veiklos Šiaurės Karolinoje pradžią. Tiesa, kol kas įdarbinta tik 100 iš planuojamų 250 darbuotojų.

J. Radzevičė pasakojo, kad apie 40 bendrovėje Amerikoje dirbančių žmonių yra lietuviai, likę – amerikiečiai.

„Jei lygintume gamyboje dirbančių žmonių (operatorių, pakuotojų) atlyginimus, Amerikoje jie šiandien yra vidutiniškai apie du kartus didesni nei Lietuvoje“, – sakė ji.

„SBA Home“ grynasis pelnas 2024 metais augo 3,7 karto iki 11 mln. eurų, pajamos – 10,1 proc. iki 535,9 mln. eurų.

SBA dar turi aprangos ir nekilnojamojo turto grupes, užsiima investicijomis, teikia verslo valdymo paslaugas.

„SBA Home“ priklauso „Klaipėdos baldų“, „Šilutės Baldų“, „Inno Line“, „Visagino Linijos“ baldų fabrikai, logistikos centras „Innovo Logistika“ ir robotikos sprendimų bendrovė „Robotex“.

„SBA Home North Carolina“ gamykla įsikūrė Šiaurės Karolinos Deivio apygardos Moksvilio mieste. Jos plotas – 46 tūkst. kvadratinių metrų.

– Ką tik grįžote iš Amerikos po naujos SBA gamyklos atidarymo. Atrodo, ją pastatėte labai greitai. Kiek truko nuo idėjos iki įgyvendinimo?

– Nuo idėjos, kai įvyko sprendimas ir susitarimas su partneriais, kad judame ta linkme, praėjo dveji metai. Jei vertintume iš tos pusės, kada pasirašėme sutartį dėl pastato modifikavimo, statybos darbų, tai trumpiau nei metai.

– Galėtumėte plačiau papasakoti, kaip atrodė šis laikotarpis?

– Projektas įdomus tuo, kad ėjome į rinką, žemyną, kurio visiškai nepažinojome. Nepažinojome kultūros, įpročių, maršrutų. Nuo ko pradėjome – išsiskleidėme viską, kas mums svarbu: žaliava, logistika, darbuotojai, infrastruktūra. Sau nusistatėme, kas šiame lauke yra atskaitos taškas. Vis dėlto tai yra tiekimo grandinė.

Tada sau pasakėme, kad fabrikas turi būti kiek įmanoma arčiau esminių mūsų tiekimo grandinės partnerių. Tai yra plokštynai, HDF (high-density fibreboard, liet. didelio tankio medienos plaušų) plokščių gamykla. Žinoma, dalis komponentų plauks ir iš Europos bei Azijos.

Nusprendėme, kad koncentruojamės į rytinę pakrantę. Rinkomės tarp Šiaurės ir Pietų Karolinos, galbūt Džordžijos valstijų. Kitas veiksnys buvo infrastruktūra – kad būtume kuo arčiau pagrindinės magistralės, kad galėtume gamyklos statybų procesą vykdyti kuo greičiau.

Turėjome pastato koncepciją, o rinka mums buvo gana palanki, nes po kovido krizės Amerikoje buvo labai investuojama į logistikos pastatus. Tam, kad būtų kaupiamos medžiagos, kurios tiekiamos iš Azijos, Europos rinkų. Radome gana gerą pasirinkimą pastatų, kurie galėtų būti su tam tikromis lėšomis pritaikyti gamybos pramonei.

Susiradę valstiją, kelis pastatus, vedėme derybas dėl įsirengimo greičio, kaštų. Greta vyko diskusijos dėl montavimo, nes įrangą įsigijome dar priimdami sprendimą. Didžioji jos dalis – iš Vokietijos. T. y. vykstant deryboms dėl pastato, įranga jau plaukė į Šiaurės Karoliną.

Peripetijų buvo labai daug, nes buvo ir prasidėję streikai uoste, ir pirmosios kalbos apie muitus. Tačiau mums pavyko tarp tų ledkalnių išlaviruoti.

– Kas prieš tai buvo pastate, kuriame įsikūrėte?

– Tai visiškai naujas pastatas. Tiesiog jis buvo statytas logistikai, sandėliavimui, o mes jį pritaikėme gamybai. Statybos darbai užtruko apie pusę metų. Tikrai labai nustebino kolegų iš Amerikos požiūris.

Tas mobilumas, dinamiškumas, sprendimai, kokių mes Europoje ne visada turime. Pavyzdžiui, perprojektavimo sprendimai vyko „čia ir dabar“. Patyrėme daug teigiamų dalykų, kurių net nesitikėjome. Buvome pasiruošę blogesniems scenarijams.

Kai tik pradėjome, dirbo apie 70 žmonių iš skirtingų šalių, kultūrų, tačiau projektas buvo labai puikiai suvaldytas.

– Kiek į projektą įsitraukę kolegos Lietuvoje?

– Dalis šio projekto sėkmės ir buvo tai, kad nestatėme jo remdamiesi vien tik naujai priimtais žmonėmis. Suformavome stipriausių savo ekspertų ir vadovų komandą Lietuvoje. Ji buvo branduolys: projektų vadovas, personalo, tiekimo specialistai, technologai.

Šiais metais turėjome ir nuostabią pritraukimo akciją visoje Lietuvoje. Kvietėme talentingus žmones iš mūsų ir kitų panašių industrijų, kad prisijungtų prie mūsų projekto ir paliktų nacionalinį pėdsaką Amerikoje. Akcija pavyko labai gerai, todėl šiandien drąsiai galiu teigti, kad tai ne tik SBA, bet nacionalinis projektas.

– Kokių iššūkių kelia laiko juostų skirtumas?

– Nuo pat pradžios sakau, kad žmonės dirba dviem pamainomis. Toks iššūkis. Privalai tam skirti laiko, nes tai įdomu, reikia tavo dėmesio.

Be to, turime daug strateginių sprendimų, naujų produktų, investicijų Lietuvoje. Todėl komanda iš Lietuvos, kuri dirba su amerikietišku projektu, tam skiria daugiau savo valandų. Yra žmonių, kurie darbą pradeda po pietų ir baiga dienos pabaigoje.

– Kiek lietuvių šiuo metu gyvena Amerikoje dėl šio projekto?

– Beveik 40. Pagalvoju, kiek mes prisidėjome prie to, kad Lietuvos oro uostams šie metai buvo rekordiniai. Tiek mes patys, tiek mūsų partneriai iš Lietuvos šiemet turėjo labai daug vizitų į JAV.

– Investavote 70 mln. dolerių. Per kiek laiko planuojate, kad suma atsipirks?

– Gamybą pradedame jau šiemet. Tikimės, kad kitais metais apyvarta sieks 40 mln. dolerių, dar kitais – 80 mln. dolerių. 2027 metų pabaigoje ar 2028 metų pradžioje turėtume dirbti trimis pamainomis.

– Išties, tai didžiausia Lietuvos investicija JAV. Kaip jaučiatės?

– Yra pasididžiavimo jausmas. Mes ten tampame ambasadoriais. Juk kiekvieną kartą, kai nuvažiuoji į kitą šalį, atstovauji savajai. Didžiuojamės savo įmone ir šalimi, kad galime daryti tokius didelius dalykus. Kad turime kompetenciją, ekspertinę patirtį ir pakankamai ambicijų. Tai toks lietuvio DNR kartu su viena SBA vertybių – aistra nugalėti – čia labai gerai surezonuoja.

– Skelbėte, kad įdarbinsite 250 darbuotojų? Ar dar turite darbo skelbimų?

– Šiandien esame įdarbinę beveik 100 žmonių. Tai yra viena pamaina. Pirmoje kitų metų pusėje pradėsime antros pamainos darbuotojų paiešką, o antroje pusėje – trečios pamainos. Naujų darbo skelbimų dar bus nemažai.

Šiandien kiek mažiau nei pusė darbuotojų yra lietuviai, kita dalis – amerikiečiai. Tampame tokia globalia įmone.

– Gamykla dirbs visą parą?

– Toks yra projektas, kad dirbtume režimu 24/5.

– Kokius atlyginimus siūlote? Jie didesni nei Lietuvoje?

– Vidutinis atlyginimas popieriuje Amerikoje šiandien yra 60 tūkst. dolerių per metus (apie 4,4 tūkst. eurų per mėnesį – LRT.lt). Norime būti konkurencingi.

Jei lygintume gamyboje dirbančių žmonių (operatorių, pakuotojų) atlyginimus, jie Amerikoje šiandien yra vidutiniškai apie du kartus didesni nei Lietuvoje.

– Naujosios gamyklos vieta – Moksvilis Šiaurės Karolinoje. Koks tai miestas?

– Tai nuostabus miestas. Kiek teko keliauti Amerikoje, jis išpuoselėtas, tvarkingas, turi susitelkusią bendruomenę. Miestelis nedidelis – jame gyvena 6 tūkst. žmonių, tačiau pusės valandos spinduliu gyvena apie 500 tūkst. žmonių.

Valandos atstumu yra Šarlotė, tai – rytinės pakrantės finansų centras. Už 20 min. yra Vinstonas-Seilemas, kuriame gyvena 200 tūkst. žmonių. Apskritai kalbant apie Šiaurės Karoliną, tai istoriškai visada buvo baldų pramonės valstija.

Nors tai, kaip jie supranta šią pramonę, kokia ji buvo prieš 20 metų, ir kokia ji yra dabar, – du skirtingi evoliucijos etapai. Mes atėjome su labiau automatizuota pramone, atitinkančia naujausius standartus.

Žiūrint vien tik į mūsų gamyklos robotizacijos ir automatizacijos lygį, ji prilygsta mūsų gamyklai „Inno Line“, o kai kuriais sprendimais netgi yra pranašesnė.

– Skelbėte, kad vietos bendruomenei įrengėte piklbolo aikštelę. Ar Amerikoje yra įprasta tokios verslo dovanos?

– Neįprasta. Tai tas geras mūsų kultūrų mišinys. Kai ateini į naują ekosistemą, iš vienos pusės, randi ten daug gerų dalykų, iš kitos – kažką gali atsinešti. Pas mus Lietuvoje labai įprasta, kad verslas rūpinasi bendruomenėmis, kad investuoja į parkus, suoliukus. Ką darome Klaipėdoje su visa Danės pakrante, lygiai tą patį braižą norime išlaikyti ir Amerikoje.

Diskutuodami su Deivio apygardos (kurioje yra Moksvilis – LRT.lt) atstovais sakėme, jog norime, kad mus įvertintų ne tik darbuotojai, bet ir visa bendruomenė. Kad matytų mūsų norą integruotis, norime kažką duoti ir visuomenei. Jie tai sutiko su nuostaba: „O, geras, jie dar nepradėjo veikti, o jau ateina su tokiais pasiūlymais.“

– Jau pradėjus statybas aktualizavosi Donaldo Trumpo muitų tema. Suprantu, kad Moksvilyje pagaminta produkcija bus skirta tik vietos rinkai. Taip išeina, kad tie muitai jums į naudą?

– Taip. Tik kartais sulaukiu klausimų, kaip laiku mes čia, kad tai atsakomoji reakcija į muitus. Tačiau atsakomoji reakcija į muitus būtų 2027–2028 metais, o mes sprendimus padarėme anksčiau.

Tai buvo ilgalaikis mūsų matymas. Kai priėmėme šį sprendimą, muitai nebuvo mūsų pirmasis argumentas. Iš esmės suprasdami, kad esame globalus žaidėjas, net ir gamindami Lietuvoje čia paliekame mažiau nei 0,5 proc. savo produkcijos. Visa kita išvažiuoja.

Konkuruojame su Azija, Vokietija, Italija. Suprantame, kad dalis mūsų ir mūsų partnerių produkcijos nugula Amerikos rinkoje, kuri yra labai didelė, ir vienas iš būdų konkuruoti yra trumpinti tiekimo grandinę, ieškoti būdų, kaip gaminti ten ir dabar.

Gali ieškoti būdų, kaip didinti efektyvumą čia, o gali ieškoti kitų sprendimų. Ten nusprendėme konkuruoti kitaip, nes iškart sutrumpiname logistiką, sandėlio apyvartinių lėšų turėjimą ir pan. Tai kitas būdas konkuruoti, kitaip pažiūrėti į šį verslą.

– Kokius konkrečiai baldus gaminsite?

– Šiandien tai lentynų sistemos.

– „SBA Home“ taip pat valdo keturias gamyklas Lietuvoje: dvi Klaipėdoje, po vieną Šilutėje ir Visagine. Ar jos veikia atskirai nuo gamyklos JAV? Ar yra kažkokia sinergija? Jei taip, kaip ji pasireiškia?

– Dar turime ir logistikos centrą Klaipėdoje. Visos šios įmonės turi sinergiją, nes mes per „SBA Home“ darome visus pirkimus, tiekimo grandinė yra užtikrinama. Turime savo gamyklų vystymo centrą, kur kuriamos technologijos, produktai. Dirbame su procesų optimizavimu, finansai, personalas – viskas šioje vietoje yra viename centre.

Tokiu pačiu principu vyks darbas ir su Amerika. Turime centralizuotas funkcijas. Taip, kažkiek žmonių lokaliai turėsime turėti, bet pagrindiniai organizaciniai darbai vyks per būstinę Lietuvoje.