17 proc. apklaustų gyventojų savo finansinę padėtį vertina blogai, o 3 proc. prisipažįsta neturintys pinigų net maistui, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Tuo metu 2 proc. teigia galintys sau leisti viską, ko nori. Didžiausią naštą daugumai vis dar kelia kasdienės pragyvenimo išlaidos – komunaliniai mokesčiai, maisto kainos ir paskolų grąžinimas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausa vyko 2025 metų rugsėjo 24–spalio 9 d. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.
3 proc. apklaustųjų pinigų neužtenka net maistui
Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, 17 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį šiuo metu vertina blogai. 3 proc. nurodė, kad jiems pinigų neužtenka net maistui, dar 14 proc. respondentų akcentavo, kad pinigų maistui pakanka, tačiau drabužių įsigyti jiems yra labai sunku.
Beveik pusė (45 proc.) apklaustų gyventojų savo šeimos finansinę padėtį vertina vidutiniškai. Jiems pakanka pinigų maistui ir drabužiams, jie gali šiek tiek sutaupyti, tačiau susitaupyti stambesniam pirkiniui, pavyzdžiui, televizoriui ar šaldytuvui, vis dar per sunku.
Trečdalis (33 proc.) respondentų savo (namų ūkio) finansinę padėtį apibūdino kaip gerą. 31 proc. teigė, kad jiems prieinami kai kurie brangesni daiktai, tokie kaip televizorius, šaldytuvas ar pan., tačiau labai brangių pirkinių, pavyzdžiui, buto ar vasarnamio, jie sau leisti negali. Dar 2 proc. suaugusių šalies gyventojų nurodė sau galintys leisti viską, ko nori. Tuo tarpu 5 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Dažniau savo namų ūkio finansinę padėtį kaip blogą (17 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro 580 eurų) vertina vyresni nei 65 metų asmenys (30 proc.). Panašiai mano kaimo ir mažesnių miestų gyventojai (22 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (31 proc.) ir tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios – iki 1200 eurų (45 proc.). Blogą finansinę padėtį dažniau įvardija ir pensininkai (34 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (49 proc.), besimokantis jaunimas (23 proc.), taip pat išsiskyrę asmenys (25 proc.) ir našliai (40 proc.).
Vidutiniškai savo finansinę padėtį (45 proc. suaugusių asmenų, vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro 830 eurų) dažniau vertina vyresni nei 65 metų žmonės (51 proc.), respondentai su viduriniu arba profesiniu išsilavinimu (50 proc.), tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį vidutinės – 1200–2000 eurų, taip pat pensininkai (51 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (53 proc.).
Gerai savo finansinę padėtį (33 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, vidutinės pajamos vienam šeimos nariui siekia 1190 eurų) dažniau vertina vyrai (38 proc.) nei moterys (29 proc.), jaunesni nei 50 metų amžiaus asmenys, didmiesčių gyventojai (41 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (55 proc.). Taip pat tie apklaustieji, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra didžiausios – virš 2 tūkst. eurų (56 proc.), vadovai (85 proc.), specialistai ir tarnautojai (50 proc.).
Slegia kasdienės pragyvenimo išlaidos
Respondentų taip pat buvo prašoma pasakyti, kokia šiuo metu jiems asmeniškai ar jų šeimai yra didžiausia finansinė našta. Atsakymus apklaustieji nurodė spontaniškai, jiems nebuvo pateiktas galimų atsakymų sąrašas (atviras klausimas).
Tyrimas parodė, kad dažniausiai gyventojai įvardijo dvi didžiausias finansines problemas – komunalinius mokesčius (17 proc.) ir dideles maisto kainas bei pragyvenimo išlaidas (16 proc.). Po dešimtadalį apklaustų gyventojų nurodė būsto paskolos grąžinimą (11 proc.) bei kitas paskolas, pavyzdžiui, lizingą ar greituosius kreditus (9 proc.).
Tarp kitų gyventojų įvardytų finansinės naštos šaltinių (juos paminėjo 3–4 proc. apklaustųjų) – būsto nuomos išlaidos ir siekis ateityje įsigyti nuosavą būstą, brangūs vaistai bei išlaidos būsto remontui ar renovacijai. Taip pat automobilio išlaikymas, išlaidos vaikams, sveikatai, vaikų studijos aukštojoje mokykloje, maža pensija ir per maži atlyginimai. Kas dešimtas (11 proc.) suaugęs šalies gyventojas atsakė, kad jų šeima šiuo metu neturi jokios finansinės naštos, o penktadalis (19 proc.) į šį klausimą neatsakė.
Dažniau jokios finansinės naštos nurodė neturintys respondentai su aukštuoju išsilavinimu, taip pat tie, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, einantys vadovaujamas pareigas asmenys bei respondentai, neturintys vaikų iki 18 metų.
Komunalinius mokesčius (šildymą, dujas, elektrą ir kt.) kaip didžiausią finansinę naštą dažniau įvardijo moterys nei vyrai, vyresni nei 65 metų žmonės, kaimo ar mažesnių miestelių gyventojai, kolegijų ar technikumo absolventai. Taip pat asmenys, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios (iki 1200 eurų), pensininkai, respondentai, kaupiantys II pensijų pakopoje ir planuojantys stabdyti kaupimą bei atsiimti sukauptas lėšas.
Dideles maisto kainas ir pragyvenimo išlaidas taip pat dažniau paminėjo moterys, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, ne tik mažesnių miestelių, bet ir didmiesčių gyventojai. Taip pat respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu ir su mažiausiomis (iki 1,2 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.
Būsto paskolos grąžinimo našta dažniau slegia jaunimo iki 30 metų amžiaus pečius (kiek daugiau nei dešimtadalis) ir vidutinio amžiaus (30–49 metų) žmones (kas ketvirtas). Su paskolų grąžinimo našta dažniau susiduria ir didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (virš 2 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Taip pat paskolos grąžinimą dažniau įvardijo vadovai, specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie turi vaikų iki 18 metų, respondentai, kurie kaupia II pensijų pakopoje ir planuoja nestabdyti kaupimo.
Kitas paskolas bankams ar kitoms finansų įstaigoms kaip didžiausią finansinę naštą dažniau nurodė 30–64 metų amžiaus asmenys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su vidutinėmis (1,2–2 tūkst. eurų) ar didžiausiomis (virš 2 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Taip pat vadovai, specialistai ir tarnautojai, gyventojai, kurie turi vaikų iki 18 metų. Taip pat respondentai, kurie kaupia II pensijų pakopoje ir planuoja stabdyti kaupimą bei atsiimti sukauptus pinigus arba dar neapsisprendė, kaip pasielgti.
„Kainoms nedraugiška lietuviška mažmena“
Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys LRT.lt teigė, kad tai, jog daugelis apklaustųjų savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai, veikiausiai lemia faktas, kad dauguma Lietuvos šeimų turi nuosavą būstą.
„Turto atžvilgiu esame ypatingi Europoje: valdome nekilnojamąjį turtą, taigi, išoriškai esame turtingi, tačiau, kalbant apie pajamas, situacija pasikeičia – pajamomis santykinai atsiliekame“, – atkreipė dėmesį jis.
Štai tuomet atskyrus gerą finansinę savijautą dėl turto nuo, K. Kupšio žodžiais, ne tokios geros finansinės savijautos dėl pajamų, pasimato esminis mūsų visuomenės finansinės sveikatos trapumas, sako Vartotojų aljanso viceprezidentas.
„Kainos už maistą – nepaaiškinamai (santykinai) per aukštos, jei pamatuojame, kiek ko galime įpirkti už vidutinį atlyginimą“, – pabrėžė jis.
„Jei Lietuva viena sau skristų izoliuota kokiam nors kosmose, palyginti kainų ir diskutuoti apie prekių įperkamumą nebūtų su kuo. Tačiau dabar labai aiškiai matosi, vos užsukus į bet kurį Suvalkų prekybos centrą, kokia apgailėtinai sekli ir kainoms nedraugiška lietuviška mažmena.
Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvos maisto prekybos sektoriuje dirbantys verslininkai kariauja karą prieš savo pirkėjus ir net lenktyniauja, kuris bus išradingesnis klientą „nuaudamas“, – taip pat dėstė K. Kupšys.
Beveik nelieka pinigų nenumatytoms reikmėms
Paklaustas, ar dabartinės maisto ar komunalinių paslaugų kainos, jo manymu, iš tiesų gali būti sunkiai įkandamos daliai gyventojų, Kauno technologijų universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius teigia manantis, kad energetinio skurdo rizika Lietuvoje išlieka reali, o komunalinių paslaugų kainos iš tiesų yra „ribinis faktorius daugelio gyventojų biudžete“.
2025 m. rugsėjį maisto produktų infliacija Lietuvoje siekė 4,8 proc., kai bendras infliacijos lygis sudarė 4 proc. Tai, E. Stankevičiaus aiškinimu, reiškia, kad maisto kainos augo sparčiau nei bendras vartojimo prekių krepšelis.
Anot E. Stankevičiaus, maistui ir komunalinėms paslaugoms vidutinis namų ūkis Lietuvoje šiuo metu išleidžia apie 36–40 proc. savo pajamų, o mažesnius atlyginimus gaunančiose grupėse šis rodiklis gali siekti 50–55 proc. Tai reiškia, kad pusei šalies gyventojų šios būtinos išlaidos palieka itin mažai lėšų taupymui ar nenumatytoms reikmėms.
„Komunalinių paslaugų ir maisto kainos Lietuvoje iš tiesų yra sunkiai įkandamos reikšmingai gyventojų daliai, ypač mažesnes pajamas turintiems namų ūkiams“, – sutiko ekspertas.
Jaučiasi turtingesni, nei iš tiesų yra?
Paprašytas pakomentuoti, kokios yra esminės priežastys, lemiančios išliekantį finansinės padėties atotrūkį tarp miesto ir kaimo, KTU docentas E. Stankevičius akcentavo, kad miestuose dominuoja aukštos pridėtinės vertės sektoriai, generuojantys didesnes pajamas.
Tuo metu kaimo vietovėse ekonomika išlieka labiau tradicinė – pagrįsta žemės ūkiu, miškų ūkiu ir sezoniniais darbais, kurių produktyvumas ir atlyginimai mažesni.
„Miestuose sukuriama daugiau aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, gyvena jaunesni ir labiau ekonomiškai aktyvūs žmonės, o kaimo vietovėse vyrauja senėjimas, mažesnės pajamos ir ribotos galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis bei investiciniais instrumentais“, – nurodė E. Stankevičius.
Atsakydamas į klausimą, ar Lietuvos gyventojų finansinė padėtis iš esmės gerėja, E. Stankevičius pripažino, kad lietuviai neretai jaučiasi turtingesni, nei yra iš tikrųjų. „Finansinė savijauta gerėja, bet šešėlis slepia realybę“, – pažymėjo KTU docentas.
„Lietuviai subjektyviai jaučiasi turtingesni nei kai kurių ekonomiškai stipresnių šalių gyventojai. Prancūzijoje 21,8 procento žmonių jaučiasi skurstantys, Graikijoje – net 66,8 procento, o Lietuvoje – vos 11,4 proc. („Eurostat“ 2024 metų duomenys). Tai leidžia teigti, kad subjektyvus gerovės jausmas auga greičiau nei objektyvūs rodikliai.
Iš dalies tai palanku vidaus vartojimui, nes subjektyvus turtingumo jausmas yra svarbus ekonomikos variklis: kai žmonės jaučiasi geriau, jie daugiau vartoja, išleidžia pinigų paslaugoms, kultūrai, ir taip skatina ekonomiką“, – komentavo analitikas.
Aukštesnės infliacijos metai
Tuo metu banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė mananti, kad apklausų rezultatus reikėtų vertinti su tam tikra atsarga.
„Apklaustųjų nuotaikas veikia ir tebetvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas, aukštesnė maisto infliacija, prieš akis – šildymo sezonas, tokiomis aplinkybėmis dauguma apklaustųjų savo finansinę padėtį linkę vertinti santūriau“, – pažymėjo ekonomistė.
Vis dėlto šiemet – aukštesnės infliacijos metai, tad, pasak ekspertės, labai objektyvu, kad ji skaudžiau kerta mažiau pasiturintiems ir finansiškai labiau pažeidžiamiems gyventojams. Tiesa, pastaraisiais metais, pasak I. Genytės-Pikčienės, net ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamoji galia nemažėjo, nes dviženklis minimalios algos augimas lenkė kainų kilimą.
„Analogiška situacija ir su pensijomis, kurios šiuo metu yra indeksuojamos spartesniu tempu ir jų augimas gerokai lenkia infliacijos tempus. Taigi, nors ir stebime aukštesnius infliacijos tempus, perkamoji finansiškai jautresnių, bet dirbančių ar pensijas gaunančių gyventojų galia nenukentėjo“, – tvirtino ji.
Visgi, anot ekonomistės, nenuostabu, kad, šaltajam sezonui prasidėjus, respondentai pabrėžia, jog didžiausią finansinę naštą jiems sudaro komunaliniai mokesčiai. „Maisto kainos – dar viena respondentų nurodyta jautri sritis, nes šiemet reikšmingai brangsta kone visi svarbiausi produktai“, – atkreipė dėmesį I. Genytė-Pikčienė.
Finansinę padėtį vertina vis geriau
Vertindamas atliktos apklausos rezultatus, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad gyventojai savo finansinę padėtį vertina vis geriau. Pasak jo, tai atitinka ir oficialius rodiklius – gyventojų finansinė padėtis per pastaruosius dvejus metus iš esmės gerėjo.
„Žinoma, yra žmonių, kurių padėtis pablogėjo, yra, kuriems nesikeitė, bet kai paimame visą populiaciją, situacija turėjo gerėti. Pirmiausia dėl to, kad pajamų pokytis šalies mastu lenkė infliaciją, todėl perkamoji galia šalies mastu augo“, – komentavo ekonomistas.
Komunalinės paslaugos, jo manymu, yra našta tik mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kurie, tiesa, dar ir gauna kompensacijas. Komunalinės paslaugos Lietuvoje, anot ekonomisto, yra vidutiniškai pigesnės nei ES. Tačiau maisto kainos, sutinka jis, jau pasiekė ES kainų vidurkį, kai lietuviškoms pajamoms dar tikrai toli iki ES vidurkio.
„Maisto kainų infliacijos klausimas yra labai jautrus ir šiemet vėl jis yra aktualesnis, nes maisto kainų augimas paspartėjo. Tiesa, maistas vis vien brangsta pastaruosius dvejus metus lėčiau, nei auga pajamos, todėl padėtis nėra blogėjanti kalbant apie maisto įperkamumą“, – komentavo T. Povilauskas.
Vis dėlto ekonomistas akcentavo, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka opi problema – šalis vis dar patenka tarp didžiausią pajamų nelygybę turinčių Europos Sąjungos valstybių.
„Nei per 10, nei per 1 metus situacija nepagerėjo. Kita vertus, pastaraisiais metais valdžia stengėsi, kad pensijos ir kitos socialinės išmokos didėtų ne mažiau nei darbo užmokestis ar infliacija ir tai taip pat gerino gyventojų finansinę padėtį“, – pastebėjo T. Povilauskas.
