Oficialu: pirmam būstui pradinis įnašas mažėja iki 10 proc.

Lietuvos bankas pritarė atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimams, kurie numato galimybę skolinantis pirmam būstui taikyti 10 proc. pradinį įnašą. 

„Metas žengti į kitą brandos etapą. Pagrindinė naujovė – palankesnės sąlygos pirmojo būsto pirkėjams. (...) Pradinio įnašo reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams yra mažinamas nuo 15 iki 10 proc.“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Pirmojo būsto pirkėjas, anot G. Šimkaus, yra tas, kuris šiuo metu neturi ir per paskutinius 5 metus neturėjo nekilnojamojo turto.

Šiuo metu perkant būstą yra minimalus reikalavimas bankams taikyti bent 15 proc. pradinį įnašą, tačiau bankai savo nuožiūra gali taikyti ir didesnį.

Anot G. Šimkaus, švelninti reikalavimus pirmojo būsto pirkėjams galima, nes būtent pirmosios paskolos paprastai yra mažesnės rizikos – žmonės, su paskola įsigyjantys pirmą būstą, atsakingiau moka paskolos įmokas ir stengiasi išsaugoti savo namus. Todėl kai kurios šalys jiems taiko švelnesnius pradinio įnašo reikalavimus.

Siekiant suteikti laiko būsto kredito rinkos dalyviams pasirengti ASN pakeitimams, jie įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.

Griežtėja reikalavimai antram būstui

Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, nuo 2022 m. galiojo 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Vis dėlto iki šiol galiojo išimtis. Reikalavimas nebuvo taikomas, kai turimų anksčiau paimtų paskolų likutis, palyginti su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc.

Ši išimtis suteikė lankstumo tiems gyventojams, kurių jau turimos paskolos buvo paimtos seniai ir yra beveik grąžintos, tačiau per pastaruosius metus situacija pasikeitė. Sparčiai kylant būsto kainoms, daugumos turimų paskolų likutis tapo reikšmingai mažesnis už turto vertę, dėl to vis daugiau gyventojų atitiko išimtį ir galėjo imti antrą ar trečią paskolą su mažesniu pradiniu įnašu.

„Todėl manome, kad yra reikalinga peržiūrėti šitas išimties sąlygas ir nustatyti, kad pradinis įnašas gali būti mažesnis, tai yra ne 30, bet 15 proc., jei kiekvienos iš turimų ankstesnių paskolų likutis yra sumažėjęs iki 50 proc. pradinės paskolos dydžio“, – pažymėjo G. Šimkus.

Jo teigimu, toks pakeitimas neapribos galimybių keisti būstą, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pasikeitus gyventojo poreikiams.

„Tokiems atvejams ASN yra numatyta išimtis, leidžianti imti antrą paskolą naujam būstui su mažesniu nei 15 proc. pradiniu įnašu ir įsipareigojant per protingą terminą parduoti ankstesnį būstą, grąžinti jam pirkti imtą paskolą, o naują paskolą sumažinti įnešant nuosavų lėšų dalį“, – teigia G. Šimkus.

Griežtesnis pajamų ir paskolos įmokų santykio reikalavimas

Lietuvos bankas įvedė ir dar vieną pakeitimą – koreguojamas paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas.

Anot G. Šimkaus, su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis – bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc. punktu didesne norma, nei tikrinama dabar.

Šis pakeitimas užtikrins skolininkų atsparumą praktikoje tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle. Tokios sandaros paskolos įmokų ir pajamų limitas šiuo metu taikomas Estijoje, taigi pakeitimas būtų ir žingsnis didesnio reguliavimo suderinamumo link.

Dabar Lietuvoje taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 proc. pajamų arba 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad visi ANS pakeitimai per 3 metus NT kainas turėtų padidinti apie 2 proc. punktais.

Atsakingo skolinimo nuostatai Lietuvoje buvo priimti 2011 m., siekiant užkirsti kelią pernelyg rizikingam skolinimui, apsaugoti tiek vartotojus, tiek visą finansų sistemą.

ASN jau buvo koreguoti 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų, galimai ir investicinių, būsto paskolų srautą.

LBA ne visus pakeitimus vertina pozityviai

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė, vertindama pradinio įnašo sumažinimą įsigyjant pirmąjį būstą, sako, kad gyventojams šis pokytis bus palankus.

„Tačiau svarbu prisiminti, kad prisiimti didesni įsipareigojimai reikštų didesnes paskolos įmokas, kurias gyventojai turėtų būti pajėgūs mokėti visą paskolos laikotarpį. Šis pakeitimas taip pat gali turėti įtakos būsto paklausai, tad svarbu, kad nekilnojamojo turto rinka būtų pasiruošusi atliepti paklausos išaugimą“, – teigia E. Čipkutė.

Tuo tarpu kalbėdama apie pakeitimus įsigyjant antrąjį būstą, ji sako, kad taikomos priemonės yra perteklinės.

„Antrasis būstas Lietuvoje vis dažniau yra įsigyjamas šeimos poreikiams, o ne investavimo ar spekuliavimo tikslais. Registrų centras jau ne vienerius metus fiksuoja, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT objektą. Tad mes siūlėme koreguoti iki šiol galiojusį reguliavimą nebent trečios ar paskesnių būsto paskolų atžvilgiu“, – akcentavo LBA prezidentė.

Jos teigimu, gaila, kad nebuvo atsižvelgta į rinkos siūlymus dėl galimybių kai kuriuos kriterijus susieti su tvarumu.

„Atsižvelgiant į jo aktualumą ir vis intensyvėjantį bankų reguliavimą žalinimo srityje, siūlėme apsvarstyti galimybę aukštesnį LTV taikyti tik klientams, įsigyjantiems aukšto energetinio efektyvumo turtą. Tai prisidėtų ir prie aplinkos apsaugos saugojimo, o taip pat, atsižvelgiant į šio turto didesnį likvidumą, ir keltų mažesnę sisteminę bankų ir finansų sistemos riziką. Šis turtas dėl jo naujumo, ekonomiškumo ir kitų pranašumų būtų daug atsparesnis nekilnojamo turto kainų svyravimui“, – pažymėjo E. Čipkutė.

Ji primena, kad ASN nustato minimalius reikalavimus būsto paskolos įnašui. Konkrečius sprendimus dėl paskolų teikimo ir įnašo nustatymo finansų ir kredito įstaigos priima individualiai. Svarstant paraiškas dėl paskolų, kaip ir anksčiau, konkrečiai įvertinama kiekvieno kliento situacija.