Į LRT GIRDI kreipėsi Klaipėdos rajono gyventojai, nenorintys saulės elektrinių kaimynystės. Sako, apie milžinišką būsimą saulės elektrinių parką sužinoję atsitiktinai, bijo, kad nuvertės jų turtas, nenori sugadinto kraštovaizdžio. Rajono vadovo teigimu, teisės aktai tokius parkus steigti leidžia, bet jau rengiamas specialusis planas, kad plėtra nevyktų chaotiškai.
Apie tai, kad planuojama statyti vieną didžiausių saulės elektrinių parkų Lietuvoje, Trakių kaimo gyventojai sužinojo atsitiktinai.
„Sužinojome, kad yra planuojama šalia jau veikiančios Sarčių kaimo saulės baterijų parko dar planuojama dar viena 50 ha, kuri tiesiogiai paveiks ir Šimkų kaimo, ir Trušelių kaimo gyventojus, o jie irgi yra mūsų bendruomenės nariai“, – sako Šimkų bendruomenės pirmininkė Danguolė Guzenkova.
Pasak pašnekovės, gyventojai turėjo planų čia sodinti mišką, bet esą pasakyta, kad žemė miškui – per derlinga. Gyventojai baiminasi, kad nuvertės jų turtas, sako, kraustėsi į užmiestį, kad turėtų gražų vaizdą per langus, o gaus saulės kolektorius.
„Auginsim turbūt maisto produktus laboratorijoje, mėgintuvėliuose, o žemėje auginsime saulės baterijas“, – kalba ji.
Panašiai nutiko kitoje teritorijoje – greta sodų bendrijos vieną dieną tiesiog išdygo saulės elektrinių parkas.
„Niekas mūsų neinformavo ir mes spėliojome, kas čia bus, vieni sako, kažkokie nameliai, kiti sako, kažkokia žemės ūkio paskirtis, čia yra žemės ūkio paskirties žemė, čia buvo šviesios atminties ūkininkas Žiogas, kuris turėjo ekologinį ūkį, mes su juo draugavom ir bendravom, ir viskas, dabar mes jau turime saulės baterijas“, – komentuoja sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkė Judita Čekuolienė.
Pasak pašnekovės, nuolat soduose gyvena per šimtą žmonių, dar kelis kartus tiek – atvažiuoja. Ūkininkai sako, derlingų žemių ir taip trūksta, o dabar šimtai hektarų padengiami saulės kolektoriais.
„Derlinga žemė, kurios našumo balas tarp 40 ir 50, paverčiame tokiomis plantacijomis saulės kolektoriais padengdami, iš tikrųjų žemė turėtų būti naudojama pagal paskirtį, ir jeigu yra žemės ūkio paskirties žemė, tai tokia žemė tokiam tikslui ir turėtų būti naudojama“, – kalba jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Greta gyvenamųjų teritorijų atsiradus naujiems saulės parkams, gyventojai patys nebegali gaminti elektros.
„Mes nesame prieš energetinę nepriklausomybę, bet mes matome, kiek ant stogų dar potencialo yra, ir liūdina tai, kad gyventojai, norintys gaminti elektrą, pasistatantys saulės kolektorius, sako, kad negali prisijungti į tinklus, nes galios trūksta“, – sako jis.
Poveikio aplinkai vertinimo statant saulės elektrines nereikia. Klaipėdos rajono meras sutinka, kad saulės elektrinių plėtra buvo labai liberali.
„Pagal šiandien teisės aktus neurbanizuojamose teritorijose žemės ūkio paskirties žemėje saulės parkai gali atsirasti ir savivaldybė neturi teisės neišduot tokių leidimų, nes teisės aktai leidžia tokius parkus steigti. Bet mes jau tikrai matome, kad rajone jų atsirado tikrai daug, pakankamai dideli plotai, ir tai kelia tikrai vizualinę taršą“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Rajone šiuo metu rengiamas specialusis planas, su juo esą atsiras galimybė ginti gyventojų interesus vystant saulės elektrinių parkus. Galima reikalauti, kad vystytojai teritorijas aplink parkus apželdintų. Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos, šiuo metu kaip tik šalyje saulės elektrinių parkų plėtra yra sulėtėjusi, projektai vis sunkiau atsiperka.
