Lietuviai toliau išlaidauja atostogoms: planuoja metams į priekį, moka vis daugiau

Nors vasara tik baigėsi, dalis lietuvių jau planuoja, kur ilsėsis kitais metais. Pasak ekspertų, toks ankstyvas planavimas – naudingas piniginei, turint omenyje, jog kainos kasmet auga, o lietuvių išlaidumas užsienio šalyse didėja. 

Rezervuoja net kitų metų rudeniui

Kalbinti kelionių organizatoriai teigia, jog pastaraisiais metais lietuviai savo atostogomis pradėjo rūpintis ir vėl anksčiau.

„Pandemija, o vėliau karas ir kiti neramumai lietuvių atostogų planavimosi laikotarpį buvo „sutraukę“ iki 2–3 mėnesių iki išvykimo. Tačiau jau šiemet pastebėjome, kad 2025-ųjų vasaros sezonui nemaža dalis lietuvių keliones užsisakė praėjusių metų rudenį, šių metų žiemos laikotarpiu“, – portalui LRT.lt komentavo keliautojas, UAB „Traveldeals LT“ direktorius Rimvydas Širvinskas-Makaliaus.

Pasak jo, tam tikromis kryptimis lietuviai jau užsako ir kitų metų atostogas, tiesa, dar ne visi kelionių organizatoriai paskelbė išankstinius pardavimus 2026-ųjų vasarai, tad pagrindinis pikas prasidės kiek vėliau.

Kelionių agentūros „Air guru“ direktorės Eglės Grašytės teigimu, dalis keliautojų poilsį rezervuoja net kitų metų rudeniui. Anot jos, tarp populiariausių krypčių išlieka Turkija, Graikijos salos ir Juodkalnija. Visgi ji pabrėžė, kad nors populiariausios kryptys greičiausiai nesikeis, kol kas dar ne visos kryptys kitų metų vasarai yra parduodamos.

Panašiai kalbėjo ir kelionių agentūros „Novaturas“ rinkodaros projektų vadovė Meilė Zvicevičiūtė-Bogdanovič.

„Pirmosios užklausos pasipila dar rudenį – rugsėjį ar lapkritį. Dažniausiai keliones anksčiau planuoja šeimos ar draugų kompanijos, kurios žino konkrečias datas ir nori išsirinkti jiems tinkamiausius viešbučius. Ypač populiarios datos – sutampančios su vaikų atostogomis“, – apie lietuvių keliavimo įpročius pasakojo pašnekovė.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas | D. Umbraso / LRT nuotr.

Kainos kils

Pasak R. Širvinsko-Makaliaus, statistiškai lietuviai už savaitės trukmės atostogas vasaros laikotarpiu išleidžia 800–900 eurų nepriklausomai nuo krypties, o į šią kainą turėtų būti įskaičiuoti skrydžiai, pervežimai, maitinimas bei apgyvendinimas.

Nors tiksliai pasakyti, kiek už atostogas svetur mokėsime kitąmet, kol kas dar sudėtinga, ekspertai atviri – kainų augimas kelionių sektoriuje stebimas jau kelerius metus iš eilės, tad panašaus pokyčio tikimasi ir kitąmet, todėl išankstinis išvykų planavimas gali palengvinti finansinę naštą.

„Įtakos tam turi kelios priežastys: augančios oro linijų sąnaudos, o ypač degalų, viešbučių užpildymas bei infliacija. Kitąmet taip pat tikimės nuosaikaus kainų kilimo, tačiau pirkdami keliones iš anksto keliautojai turi galimybę užsitikrinti geresnę kainą ir platesnį pasirinkimą. Dabar rezervuojančiųjų dalis kasmet vis didėja būtent dėl šios priežasties“, – kintančių įkainių priežastis įvardijo kelionių agentūros vadovė.

Tiesa, kainų augimas sulėtėjo, o infliacija daugumoje šalių stabilizavosi.

Pinigai | D. Umbraso / LRT nuotr.

„Matyti, kad viešbučių kainos išlieka panašaus lygio arba kyla iki 5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Panaši tendencija stebima ir aviacijoje – nors eksploatacijos sąnaudos, t. y. darbo užmokestis, techninis aptarnavimas ir kiti aspektai, didėja, jų augimo tempas nėra toks spartus kaip ankstesniais metais. Reikšmingą kainų dalį sudaro kuro sąnaudos, tačiau šiemet didelių jų šuolių neprognozuojama. Galima teigti, kad kainos nežymiai didės, tačiau augimas bus nuosaikesnis nei anksčiau ir vidutiniškai sieks 5–7 proc.“, – tendencijas įvardijo M. Zvicevičiūtė-Bogdanovič.

Pasak jos, kai kuriais atvejais – priklausomai nuo viešbučių ar konkrečių krypčių – galima tikėtis net palankesnių kainų nei šiemet.

Panašiomis mintimis dalijosi ir R. Širvinskas-Makalius, pasak jo, šiuo metu viešbučiai ir kelionių organizatoriai siūlo išankstinių pardavimų naudas, kai siekdami kuo labiau iš anksto užpildyti kambarius bei vietas lėktuve taiko gana solidžias nuolaidas.

„Kol kas sunku pasakyti, ar atostogos kitąmet kainuos daugiau nei šiemet – įprastai jos brangsta 7–9 proc., tačiau tai priklausys nuo paklausos, organizatorių tarpusavio konkurencijos, situacijos ta kryptimi“, – sako R. Širvinskas.

Jis pridūrė, kad kitiems metams šiuo metu galima įsigyti kokybiškas atostogas už 600–700 eurų asmeniui savaitei.

Rimvydas Širvinskas-Makalius | BNS nuotr.

Atostogoms išleidžia vis daugiau

Banko „Swedbank“ duomenimis, vis daugiau lietuvių atostogauti renkasi užsienyje, auga ir sumos, kurias tautiečiai išleidžia svečiose šalyse.

„Šiemet išlaidos užsienyje buvo dešimtadaliu didesnės nei pernai“, – LRT.lt kalbėjo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Banko statistika taip pat atskleidžia, kad didžiausią savo pajamų dalį atostogoms išleidžia jaunesnio amžiaus grupė – gyventojai nuo 25 iki 35 metų.

Toks perkamosios galios augimas, pasak ekonomistės, išankstinis atostogų planavimas gali išties padėti sutaupyti, ypač ruošiantis.

„Gyventojai atostogoms tikrai yra pasiryžę išleisti daugiau, tad planavimas padeda pasiruošti ir atsidėti pinigų atostogoms žinant, kada tos atostogos bus“, – kalbėjo pašnekovė.

Greta Ilekytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Tiesa, G. Ilekytės teigimu, svarbu įvertinti ir asmeninius poreikius, jei planuojama išleisti daugiau, mat kartais sėkmė gali nusišypsoti ir ieškant paskutinės minutės pasiūlymų.

„Mes pastebime, kad vyresnių gyventojų grupė galbūt renkasi keliauti ir atostogauti rečiau, bet renkasi poilsį komfortiškesnį, su tam tikromis procedūromis, matome, kad jų vieno atsiskaitymo suma dažniausiai yra žymiai didesnė nei jaunesnių gyventojų grupių. Iš kitos pusės, matome, kad jauni gyventojai renkasi atostogauti gerokai dažniau, palyginti su vyresniais gyventojais, bet jų atsiskaitymo suma yra mažesnė – galbūt jie renkasi paprastesnį poilsį, galbūt be tam tikrų naudų, tad tie poreikiai šiek tiek skiriasi tarp skirtingų gyventojų grupių“, – statistiką komentavo ekspertė.