Lenkai jau baigia, lietuviai įpusėjo, o latviai ir estai kol kas trypčioja vietoje – tokia šiandien situacija vykdant grandiozinį automobilių transporto koridoriaus „Via Baltica“ modernizacijos projektą. Vilniuje į konferenciją susirinkę šių šalių atstovai sutaria, kad 970 kilometrų atkarpa nuo Varšuvos iki Talino moderniu keturių juostų greitkeliu galėtų tapti iki 2037 metų, kainuoti apie 8 mlrd. eurų.
Lietuvoje esanti greitkelio „Via Baltica“ dalis yra 269 km ilgio. Ši nuo Kalvarijos (Lenkijos pasienyje) iki Saločių (Latvijos pasienyje) sienos kirtimo punktų per Marijampolę, Kauną, Panevėžį ir Pasvalį einanti trasa nutiesta dar 1997–2006 metais.
Kaip prisimena „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas, vos ją užbaigus pradėta kalbėti ir apie modernizaciją.
„Turbūt jau 20 metų girdžiu apie tai, kad „Via Baltica“ yra labai svarbus projektas. Manau, kad šiuo metu mūsų visų progresas yra neblogas. Suprantame, kad dabartinėmis aplinkybėmis koridorius iš Šiaurės į Pietus yra itin svarbus.
Šiemet jau turėsime tikrai gerą jungtį su Lenkija. Tai reikš, kad iš Vilniaus į Varšuvą turėsime „2+2“ greitkelį. Tą patį turėsime ir iš mūsų uosto, Klaipėdos“, – konferencijoje „Road to the Future 2025“ sakė jis.
Nemaža dalis vieno avaringiausių Lietuvos kelių jau yra modernizuota. „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės iki keturių juostų išplatinta dar 2018 metais. Tai kainavo 156,4 mln. eurų, iš kurių 111,7 mln. eurų sudarė Europos Sąjungos Sanglaudos fondo investicijos.
Atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio modernizaciją tikimasi užbaigti dar šiemet.
40 km ilgio kelyje iš viso bus pastatyti septyni tiltai, dešimt viadukų, devyni tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, du žalieji tiltai gyvūnams, trys tuneliniai praėjimai gyvūnams, dvi poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės, 18,9 km akustinės sienos ir net 90,5 km jungiamųjų kelių.
Bendra „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos modernizavimo vertė siekia daugiau nei 537 mln. eurų.
„Lietuvoje šiemet baigsime kelio dalį nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Didelį progresą pasiekėme per pastaruosius 3 metus. Be to, šių metų vasarį pasirašėme tris sutartis dėl strateginio kelio ruožo planavimo nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Planuojame šiuos darbus užbaigti iki 2028 metų, o tada imsimės statybos darbų“, – dėstė M. Gedaminskas.
Šiuo metu planuojama, kad visa per Lietuvą einanti greitkelio „Via Baltica“ dalis turi būti baigta modernizuoti 2030 metais.
Lenkai jau baigia
Savo ruožtu konferencijoje taip pat dalyvavęs Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinio direktorato generalinio direktoriaus tarnybos pavaduotojas ir atstovas spaudai Szymonas Piechowiakas nurodė, kad jie savo „Via Baltica“ statybas užbaigs jau šį mėnesį.
„Projekto dalis Lenkijoje jau beveik baigta. Mums tai užtruko daugiau nei 15 metų, kainavo 2,5 mlrd. eurų, jos ilgis – 310 kilometrų. Šių metų rugsėjį visa tai jau užbaigsime. Tada lauksime, kada savo dalis užbaigs mūsų draugai Baltijos šalyse“, – paragino jis.
S. Piechowiakas atkreipė dėmesį, kad didelę dalį finansavimo darbams Lenkijoje jie gavo iš ES. „Maždaug 50 proc. Tai didžiulė pagalba iš Briuselio“, – sakė jis.
Paklaustas, kas lėmė projekto sėkmę Lenkijoje, S. Piechowiakas paaiškino, kad tai – nesiblaškymas.
„Vienas sprendimas buvo priimtas prieš 10 metų ir jis nebuvo pakeistas“, – sakė jis.
Lenkų atstovas dar atkreipė dėmesį, kad „Via Baltica“ yra unikalus projektas, kurį Europoje būtų galima palyginti nebent su dar didesniu, tačiau taip pat dar nebaigtu „Via Carpatia“.
Šis 3 tūkst. kilometrų (o su atšakomis net 8,8 tūkst. kilometrų) kelias turėtų sujungti septynias valstybes: Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Graikiją (taip pat įtraukti Ukrainą, Kroatiją, Turkiją).
„Iki šiol panašaus tokio dydžio sėkmingai įgyvendinto kelių projekto Europoje nėra buvę. Galbūt „Via Baltica“ bus pirmasis ir bus pavyzdžiu kitiems“, – svarstė S. Piechowiakas.
Nuo pirmūnų atsilieka
Diskusijoje apie strateginės transporto arterijos modernizavimą taip pat dalyvavęs bendrovės „Latvijos valstybiniai keliai“ valdybos pirmininkas Martinšas Lazdovskis pajuokavo, kad lenkai ir lietuviai šiame projekte kol kas atrodo kaip „pirmūnai“, tuo metu latviai ir estai atsilieka.
„Latvijoje progresas kur kas lėtesnis. 21 amžiuje ir patys nesame patenkinti, kad „Via Baltica“ mūsų šalyje yra tiesiog paprastas kelias, lėtas ir pavojingas. Labai norėtume pasistatyti bent keturių juostų kelią su didesniu leidžiamu greičiu.
Jau esame pradėję projektavimą ruožui nuo Rygos iki Estijos sienos. Toliau seks kiti darbai, planuojame pradėti studijas dėl jungties su Lietuvos siena. Tikiuosi, kad kitais metais jau žinosime tiksliai, kur ir kada statysime šias atkarpas.
Beje, reikia pastebėti, kad Latvijoje visi keliai veda į Rygą. Dar vienas dalykas, kurio reikia nepamiršti, tai – karas Ukrainoje. Suprantame, kad dėl to didesnė biudžeto dalis teks gynybai, o ne keliams“, – aiškino jis.
M. Lazdovskis, kitaip nei Lietuvos ar Estijos atstovai, įvardijo ir preliminarią greitkelio „Via Baltica“ modernizacijos savo šalies dalyje kainą. Pasak jo, tai yra apie 1,5 mlrd. eurų (šiandienos kainomis).
„Visa „Via Baltica“ nuo Talino iki Varšuvos galėtų kainuoti apie 8 mlrd. eurų“, – svarstė jis.
„Sutinku, kad planavimas yra svarbu, tačiau svarbiausia yra sprendimas imtis darbų. Matome, kad kaimynai jau labai daug padarė. Lenkai jau baigė, lietuviai įpusėjo – tai skatina irgi imtis veiksmų“, – dar pridūrė M. Lazdovskis.
Estijos transporto administracijos generalinis direktorius Priitas Saukas taip pat pripažino, kad projekto progresas jų šalyje yra per lėtas.
„Per pastarąjį dešimtmetį projektui „Via Baltica“ jau esame išleidę 150 mln. eurų. Tačiau progresas yra toks lėtas, reikės dar daugiau pinigų. Tiesa, šią vasarą mūsų vyriausybė nusprendė projektui skirti gana daug lėšų, per artimiausius 3–4 metus ketiname investuoti dar 250 mln. eurų. Pagaliau pradėsime ir statybas“, – pasakojo jis.
P. Saukas nuogąstavo, kad darbus lėtina ir nuolat keičiama politikų nuomonė.
„Pavyzdžiui, pats per savo vadovavimo laikotarpį jau esu dirbęs su aštuoniais ministrais. Žinoma, galima planus keisti, tačiau tai daryti kiekvienais metais – neracionalu. Dar svarbu pažymėti, kad paprastai nuo sprendimo priėmimo iki objekto atidarymo praeina 7–8 metai“, – nurodė jis.
